Praėjus savaitei po Venesuelą sukrėtusių dviejų galingų žemės drebėjimų, nusinešusių daugiau nei 2,29 tūkst. gyvybių, anot šalies Nacionalinės asamblėjos pirmininko Jorge Rodriguezo, viltis rasti daugiau išgyvenusiųjų blėsta.
Tuo pat metu daugelis stichijos aukų susiduria su desperatišku maisto trūkumu.
Venesuelos laikinoji prezidentė Delcy Rodriguez paskelbė septynių dienų gedulą, pareiškusi, kad šalies „siela yra draskoma dėl patirtų žmogiškųjų netekčių“.
Dešimtys tūkstančių žmonių vis dar laikomi dingusiais be žinios.
Dauguma sugriuvusių pastatų labiausiai nukentėjusiame Gvairos mieste, esančiame į šiaurę nuo Karakaso, pažymėti raide „D“. Tai ženklas, kad pastatai buvo patikrinti ir gyvybės ženklų juose nerasta.
„Nėra prasmės gaišti laiko ten, kur nebėra vilties rasti gyvų žmonių“, – sakė ispanų gelbėtojų komandos koordinatorius Javieras Rodesas, kurio dresuotas šuo Nala veltui ieškojo gyvybės pėdsakų griuvėsiuose.
Visgi pasitaikė ir stebuklingų išsigelbėjimo atvejų, pavyzdžiui, antradienį, praėjus šešioms dienoms po galingiausio per pastarąjį šimtmetį Venesueloje įvykusio žemės drebėjimo, rastas gyvas trejų metų berniukas.
Tačiau ekspertai teigia, kad įstrigusių aukų galimybės išgyventi ilgiau nei 72 valandas po žemės drebėjimo yra minimalios.
Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, dingusiais laikomi 50 tūkst. žmonių.
Kova dėl maisto
Du galingi, 7,2 ir 7,5 balo stiprumo žemės drebėjimai sugriovė ištisus rajonus naftos turtingoje Venesueloje, kuri jau kelis dešimtmečius kenčia nuo ekonominės krizės, nuniokojusios infrastruktūrą ir sveikatos apsaugos sistemą.
Šalis išgyvena trapų pereinamąjį laikotarpį praėjus šešiems mėnesiams po to, kai JAV nušalino lyderį Nicolasą Maduro.
Tarptautinės gelbėtojų komandos atvyko iš viso pasaulio ieškoti išgyvenusiųjų, tačiau vietos gyventojai piktinasi valstybės institucijų nebuvimu po nelaimės.
Kasdienybei virtus griuvėsiais, pagrindiniu tikslu tapo išgyvenimas. Daugelis liko be pastogės, o maisto ir vandens rasti tampa vis sunkiau.
„Čia dalija atsargas, bet kartais žmonės beveik žudosi dėl maisto (...) Tai tarsi gaidžių peštynės“, – sakė 18-metė Gvairos prekeivė Daniela Armas, laukusi maisto prie pagalbos punkto.
Šalyje fiksuojama daug vagysčių ir plėšimų. Teisingumo ministerijos duomenimis, trečiadienį buvo sulaikyti keturi policijos pareigūnai, kuriuos gyventojai užklupo vagiančius vertingus daiktus iš griuvėsių.
„Padėtis yra gana kritinė“, – sakė Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) misijos Venesueloje vadovė Lia Poggio.
Eilės prie paramos kasdien ilgėja, o daugelis išgyvena tik savanorių geranoriškumo ir kitų piliečių aukų dėka.
„Jaučiu kaltę valgydama, nes kiekvieną kartą pagalvoju, kad yra žmonių, kurie neturi ko valgyti“, – sakė Aysmar Lopez, jauna moteris, nešanti namuose gamintą maistą į kelias prieglaudas.
Pasaulio maisto programa antradienį paprašė 50 mln. dolerių (apie 46 mln. eurų), kad tris mėnesius būtų galima maitinti apie 500 tūkst. Venesuelos gyventojų.
Ligos pavojus
Taip pat didėja baimė dėl ligų protrūkių.
Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas Christianas Lindmeieris teigė, kad sveikatos apsaugos tarnybos Venesueloje patiria „didžiulį spaudimą“.
„Dabar padidėjo rizika kilti vakcinomis valdomų ligų, tokių kaip tymai ir difterija, protrūkiams“, – sakė jis, pabrėždamas mažą skiepijimo aprėptį dar iki žemės drebėjimo.
JT pabėgėlių agentūra pranešė, kad jai reikia 14,9 mln. dolerių (apie 13,7 mln. eurų), kad per šešis mėnesius būtų galima išplėsti pagalbą ir suteikti laikiną pastogę 30 tūkst. žmonių.
NASA paskelbtais preliminariais palydovinių duomenų vertinimais, žemės drebėjimai tikriausiai apgadino arba sugriovė 58 870 pastatų.
Viename La Guairos pastate, jau pažymėtame „D“ raide, Helen Guedez kartu su broliu nenuilstamai ieškojo tarp griuvėsių to, kas liko iš prabangaus namo su vaizdu į jūrą.
Ji vis dar puoselėjo viltį rasti tėvą, seserį ir močiutę gyvus, nors žinojo, kad šansai yra menki.
„Mes tęsime paieškas, nes norime surasti savo artimųjų kūnus ir deramai juos palaidoti“, – sakė ji.
