Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai sako – naujausi Rusijos smūgiai Kyjive – akivaizdus įrodymas, kad jokių derybų Kremlius nenori. Todėl užuot ieškojus dialogo, reikia taikyti spaudimą. Ant diplomatijos vadovų susitikimo stalo – jau 21-asis sankcijų paketas. Jame ir siūlymas uždrausti Ukrainoje kariavusiems rusams atvykti į ES, nors kol kas neaišku, kaip šį draudimą įgyvendinti.
Į Liuksemburgą atvykę Bendrijos užsienio reikalų ministrai sako – Rusija smūgiais rodo, kad jokių derybų nenori. Todėl reikia spaudimo. Ant stalo – jau 21-asis sankcijų paketas.
„Per mažai ambicingas, Lietuva siūlė apie 60 pozicijų įtraukti. Taip pat yra ir energetikos kompanijos „Rosatom“, „Rosneft“, „Lukoil“. Aš kartoju, raginu kolegas pagaliau imtis rimtų įmonių, nes save padrąsiname, kad jau šį kartą tai jau bus labai rimta. Bet po to kažkaip atsitraukia“, – sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Nėra svarstomose sankcijose visiško jūrinių paslaugų draudimo, numatyto dar ankstesniame pakete. Nėra ir Rusijos naftos draudimo. Tikimasi pratęsti bent ribojimus kainai.
„Labai svarbu, kad išlaikytume dabartinę naftos kainos ribą, tai yra 44 doleriai už barelį – tai smogs Rusijos ekonomikai“, – teigia Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna.
Jei viršutinė kainos riba nebūtų įšaldyta, dėl pakilusių naftos kainų Rusijos pajamos smarkiai išaugtų.
Į sankcijas siūloma įtraukti ir draudimą Ukrainoje kariavusiems rusams atvykti į Europos Sąjungą. Tik kol kas neaišku, kaip toks draudimas veiktų ir nuo kada.
„Mes turime žvalgybos informacijos apie žmones, dalyvavusius kare. Taigi juos reikėtų įtraukti į Šengeno ribojimų sąrašą, kad negalėtų patekti į Bendriją“, – tikina ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas.
„Svarbiausia – neleisti, kad šio karo demoralizuoti ir karo nusikaltimus padarę žmonės atvyktų atostogauti į Rivjerą“, – sako Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
Bet kol Bendrija spaudimą Rusijai matuoja vis nauju sankcijų paketu, Rusija ES įrodo, kad spaudimas per menkas.
Pirmadienį Liuksemburgo Filharmonijoje, esančioje vos keliasdešimt metrų nuo ministrų susitikimo vietos, koncertuoja Rusijos operos žvaigždė Ana Netrebko. Į V. Putino rinkimų kampaniją rėmusios, ir iš Putino valstybinius apdovanojimus gavusios atlikėjos koncertą Liuksemburge bilietai jau seniai išparduoti.
„Tai turbūt yra indikatorius ir bendrų tendencijų, kad išlaikytume izoliaciją tiek Rusijos kaip valstybės, tiek jos komandų, tiek kultūros atlikėjų darosi vis sunkiau“, – teigia K. Budrys.
Nors, sako jis, Bendrija buvo sutarusi izoliuoti Rusiją.
Pasipiktinimą kelia ir sutapusios datos. Ana Netrebko į sceną Filharmonijoje lips kaip tik tuo metu, kai čia pat, ministrų tarybos pastate, Europos Sąjunga oficialiai atidarys pirmąjį derybų skyrių su Ukraina. Rusijos vis dar niokojama šalis pradeda savo kelią į Europos Sąjungą.
Kandidatės statusas Ukrainai ir Moldovai suteiktas dar 2023-aisiais, bet oficialių derybų pradžią blokavo Viktoras Orbanas.
„Bet Orbano nebėra. Ir nemažai kitų dabar išlenda iš Orbano šešėlio. Taigi pažiūrėsime, ar yra ta vienybė dėl plėtros“, – sako Estijos užsienio reikalų ministras.
„Iki narystės dar toli, nepasieksime to per vieną dieną. Bet Vokietija visapusiškai remia Ukrainą“, – patikina Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas.
Iki šiol kalbėta, kad stojimo procesą kartu pradėjusios Ukraina ir Moldova turėtų kartu jį ir užbaigti. Bet dabar vis pasigirsta kalbų, kad šalys bus išskirtos, mat vis akivaizdžiau – Ukrainai tapti Europos Sąjungos nare bus sunku, nors kitos šalys garsiai reiškia paramą.
