Armėnijos centrinė rinkimų komisija (CRK) šeštadienį per neeilinį posėdį paskelbė galutinius neseniai vykusių parlamento rinkimų rezultatus, pranešė naujienų portalas „The Kyiv Independent“.
Tai įvyko opozicijos jėgoms tęsiant protestus.
Birželio 7 dieną vykusiuose rinkimuose pergalę iškovojo dabartinis ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ir jo partija „Civilinis susitarimas“. Rinkimuose akivaizdų pralaimėjimą patyrė Kremliui palanki opozicinė koalicija, kuriai vadovauja milijardierius Samvelas Karapetianas.
Oficialiais komisijos duomenimis, partija „Civilinis susitarimas“ surinko 49,74 proc. balsų, o tai reiškia 61 vietą iš 105 parlamente. Tai suteikia N. Pašiniano partijai galimybę savarankiškai suformuoti vyriausybę ir priimti įstatymus.
S. Karapetiano partija „Stipri Armėnija“ surinko 23,27 proc. balsų ir gavo 28 vietas Nacionaliniame Susirinkime.
Komisija paskelbė, kad „Civilinis susitarimas“ taip pat gaus tris papildomas vietas, skirtas tautinėms mažumoms, o „Stipri Armėnija“ – vieną. Iš viso „Civilinis susitarimas“ parlamente turės 64 vietas, o „Stipri Armėnija“ – 29.
Trečiąją vietą užėmė „Armėnijos aljansas“, gavęs 9,92 proc. balsų (12 vietų). Verslininko Gagiko Carukiano vadovaujama partija „Klestinti Armėnija“ surinko tik 3,89 proc. balsų – šiek tiek mažiau nei 4 proc. slenkstis, būtinas norint patekti į parlamentą.
Rezultatai paskelbti šimtams opozicijos atstovų ir jų šalininkų surengus demonstraciją prie Centrinės rinkimų komisijos pastato. Jie reikalavo panaikinti birželio 7 dienos balsavimo rezultatus ir surengti naujus rinkimus.
Nors komisija atliko balsų perskaičiavimą siekdama patikrinti rezultatus, ji taip pat anuliavo balsavimo rezultatus trijose kaimo apylinkėse. Komisija nenurodė rengti pakartotinio balsavimo šiose vietovėse, teigdama, kad balsų skaičius neturės įtakos galutiniam rezultatui. Opozicinės grupės šį sprendimą įvertino kaip įrodymą, kad komisija bendradarbiauja su N. Pašiniano vyriausybe.
Opozicijos jėgos teigia, kad rinkimuose būta plataus masto klastojimo, nors nepriklausomi stebėtojai šių teiginių nepatvirtino.
Po to, kai birželio 8 dieną buvo paskelbti pirmieji rezultatai, Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad balsavimas vyko „esant griežtoms represijoms“ ir kad demokratinės procedūros buvo „šiurkščiai pažeistos“.
Armėnijos parlamento rinkimai buvo plačiai vertinami kaip pasirinkimas tarp vakarietiškos, europietiškos krypties arba susitaikymo su Maskva.
N. Pašiniano vyriausybė vis labiau tolina Jerevaną nuo tradicinės sąjungininkės Rusijos ir siekia glaudesnių ryšių su Vakarais. Nors Rusija su Armėnija palaiko ilgalaikę karinę ir ekonominę partnerystę, santykiai pašlijo po to, kai 2024 metais per Kalnų Karabacho krizę Maskva neapsaugojo Armėnijos nuo Azerbaidžano.
Kremlius tokį atsiribojimą vertina neigiamai, o V. Putinas pagrasino Armėnijai „ukrainietišku scenarijumi“, jei ši tęs ryšių su ES stiprinimą. Rusija jau atšaukė savo ambasadorių iš Jerevano ir pagrasino nutraukti 2013 metų susitarimą, garantuojantį Armėnijai gamtinių dujų ir naftos produktų eksportą be muitų.
