Po ilgų dešimtmečių draudimų, Japonija rengiasi istoriniam žingsniui: panaikinti dalį ginklų eksporto apribojimų. Sprendimas sulaukė didžiulio susidomėjimo tarp Jungtinių Valstijų sąjungininkių, kurios nerimauja dėl Vašingtono gynybos įsipareigojimų ir Amerikos ginklų tiekimo, kurį temdo karas Artimuosiuose Rytuose.
Ilgus metus, Ameriką svarbiausia savo gynybos partnere laikiusios Lenkijos premjeras Tokijuje.
Varšuvai neslepiant, kad bendradarbiavimas gynybos srityje abiem šalims galėtų padėti užpildyti viena kitos arsenalo spragas tokiose srityse kaip kova su dronais ir elektroninės kovos priemonės.
„Nusprendėme mūsų santykius su Lenkija pakelti į visapusiškos ir strateginės partnerystės lygį. Toliau stiprinsime bendradarbiavimą įvairiose srityse“, – sako Japonijos premjerė Sanae Takaichi.
Apie sprendimą skelbiama tarp Vakarų Sąjungininkų tvyrant nerimui dėl D. Trumpo administracijos įsipareigojimų jas ginti, o dėl karo Irane kylant vis daugiau klausimų, ar Amerika, kurios ginklų pramonės užsakymai vėluoja, turi užtektinai pajėgumų.
Liepsnojant karui Irane, Jungtinės Valstijos iš Pietų Korėjos į Artimuosius Rytus jau perkėlė vienas moderniausių oro gynybos sistemų, tuo metu kai Pchenjanas atnaujino raketų salves į Japonijos jūrą.
O Pentagonas į Artimuosius Rytus svarsto perkelti ir dalį Ukrainai skirtos ginkluotės.
„Šiais laikais partnerystės ir draugystės ryšiai yra tiesiog neįkainojami – ypač tie ryšiai su partneriais, kurie yra stabilūs, atsakingi ir nuspėjami“, – teigia Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
Po pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare pacifistinį šalies kursą pasirinkusi Japonija ginklų eksporto draudimus pradėjo laisvinti tik prieš kiek daugiau nei dešimtmetį.
Iki šiol tai apsiribojo leidimu užsienio šalims suteikti humanitarinės pagalbos ar kelių senų mokomųjų lėktuvų nuoma.
Tačiau savo kariuomenei aprūpinti Japonija išvystė gynybos industriją, kuri prilygsta Vokietijos, Pietų Korėjos ar Izraelio bei gali gaminti tiek pažangius kovos lėktuvus, tiek povandeninius laivus.
Tiesa, kol kas premjerė S. Takaichi planuoja, apsiriboti leidimu parduoti tik karinius laivus, ankstyvo perspėjimo sistemas, žvalgybai ir išminuoti skirtą įrangą. Tai ką ilgus metus ragino padaryti, didesnio indėlio bendrai gynybai prašęs Vašingtonas, įskaitant D. Trumpo administraciją ir nuo ko nuolat grasinimais atkalbinėjo Pekinas.
„Japonijos remilitarizacija įgauna pagreitį. Tai tikrovė, turinti konkretų veiksmų planą ir numatytus aiškius žingsnius, kurie kelia grėsmę regiono taikai ir stabilumui“, – komentuoja Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning.
Gilesnį gynybos bendradarbiavimą prieš dvi savaites su S. Takaichi aptarė ir Emmanuelis Macronas. Sausio pabaigoje Jungtinės karalystės premjeras Keiras Starmeris. „Reuters“ naujienų agentūros duomenimis, bent trijų Europos šalių diplomatai patvirtino, kad švelninamos Japonijos ginklų eksporto taisyklės – galimybė mažinti priklausomybę nuo Jungtinių Valstijų.
Japonijos ginklų gamintojai kaip „Mitsubishi“ sako užsakymų sulaukiantys iš daugelio šalių ir dėl to sparčiai samdo naujų darbuotojų.
Pernai 11 laivų už puseptino milijardo dolerių užsakė pagaminti Australija. Tačiau pirmieji japoniškų laivų sulaukti turėtų Filipinai, siekiantis stiprinti savo laivyną ir atremti augantį Pekino spaudimą ginčytinose Pietų Kinijos jūros dalyse.
