Didžiąją dalį pastarųjų ketverių metų Vengrija buvo nuolatinis Ukrainos galvos skausmas. Būdama išimtis Europoje, Vengrija palaikė draugiškus santykius su Rusija, tuo pačiu blokuodama Kyjivui skirtą svarbų Europos Sąjungos finansavimą ir stabdydama jo integraciją į bloką, rašo „The New York Times“ (NYT).
Tačiau po Viktoro Orbano pralaimėjimo daugelis ukrainiečių tikisi lūžio.
Anot žiniasklaidos, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio viltis pagerinti santykius su Vengrija buvo akivaizdi.
„Ukraina visada siekė gerų kaimyninių santykių su visais Europos šaliais ir esame pasirengę plėtoti bendradarbiavimą su Vengrija“, – sveikindamas Peterį Magyarą rašė V. Zelenskis.
Ši „Tiszos“ pergalė gali Ukrainai padėti gauti reikalingą finansinę pagalbą. Nuo vasario V. Orbanas blokavo 90 mlrd. eurų paskolą šaliai, o dabar tikimasi, kad jo pralaimėjimas atvers kelią šios paskolos išmokėjimui.
„Atrodo, kad toks Rusijos „Trojos arklys“ Europos Sąjungos viduje gali išnykti“, – laikraščiui sakė politikos ekspertas Andreas Umlandas.
„Tai buvo pagrindinė Ukrainos problema: Vengrija veikė ne kaip Europos Sąjungos narė, o kaip Rusijos agentas ES viduje“, – pridūrė jis.
Visgi NYT pažymi, kad ilgalaikėje perspektyvoje neaišku, kaip P. Magyaro pergalė galėtų būti naudinga Ukrainai.
Rinkimų kampanijos metu jis laikėsi aiškios antirusiškos pozicijos, atsiribodamas nuo V. Orbano, kuris ideologiškai buvo artimas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir priklausė nuo Rusijos dėl energijos išteklių importo.
Tačiau P. Magyaras nesiryžo pritarti papildomai finansinei pagalbai Ukrainai ir pasisakė prieš spartesnį šios šalies integracijos į Europos Sąjungą procesą, teigdamas, kad Ukraina turėtų atitikti visus reikalavimus prieš įstodama į Bendriją. Vengrijos rinkėjai šiais klausimais buvo susiskaldę.
Atnaujinta 05.50
Ukrainos žiniasklaida praneša, kad naktį Zaporižios srityje dronai atakavo elektros stotį, dalis miesto liko be elektros. Tuo metu keliuose Krymo miestuose girdėjosi sprogimai. Skelbiama, kad čia bepiločiai kelias valandas smogė įvairiems taikiniams.
Atnaujinta 04.15
Ukrainiečių žiniasklaida rašo, kad Ispanija ir Belgija įsipareigojo Ukrainai skirti 2 mlrd. eurų naujos karinės pagalbos. Susitarimai daugiausia skirti stiprinti oro gynybą, didinti dronų pajėgumus ir tolimojo nuotolio artilerijos tiekimą. Belgija taip pat įsipareigojo skirti papildomus F-16 naikintuvus ir jų atsargines dalis, tuo metu Ispanija daugiausia dėmesio skirs gynybos bendradarbiavimo plėtrai.
Atnaujinta 00.50
Ukrainos prezidentas pareiškė, kad pirmą kartą per plataus masto Maskvos invaziją, rusų pozicijos buvo užimtos vien tik nepilotuojamomis platformomis. Volodymyras Zelenskis savo „Telegram“ kanale paskelbė, kad tam buvo pasitelktos antžeminės robotų sistemos ir dronai. Prezidentas pabrėžia, kad ateitis jau yra fronte, o Ukraina ją kuria. Teigiama, kad ukrainiečių pėstininkai operacijoje nedalyvavo, todėl Ukraina nepatyrė jokių žmogiškųjų nuostolių. Zelenskis taip pat tvirtina, kad Ukrainos bepiločiai per tris mėnesius atliko daugiau nei 22-u tūkstančius misijų fronto linijose. Taip pat pranešama, kad Kyjivas turi raketų, kurios gali smogti iki 500 kilometrų atstumu ir skristi hipergarsiniu greičiu. Kada tiksliai šie ginklai buvo panaudoti ir prieš kokius taikinius, nežinoma.
Tuo metu savo vakariniame kreipimesi Zelenskis gyrė Ukrainos gynybos pramonę ir jos svarbą Europos saugumui. Minint Ukrainos gynybos pramonės darbuotojų dieną, prezidentas juos pripažino nematomais gynybos didvyriais, pabrėždamas Ukrainos technologinius pasiekimus ir ilgalaikes saugumo partnerystes, kurias Kyjivas užmezgė su savo sąjungininkais.
INFORMACIJA TRUMPAI
- Žiniasklaidos tyrimas: nustatyta beveik 209 tūkst. žuvusių Rusijos karių kare Ukrainoje.
- Po tariamų Velykų paliaubų Ukraina ir Rusija atnaujino dronų smūgius.
- Rusija kare su Ukraina per pastarąją parą neteko 960 karių.
- NYT: Orbano pralaimėjimas pašalina didžiausią Ukrainos priešą Europoje.
Apie sekmadienio įvykius skaitykite ČIA.
