Likus kelioms dienoms iki rinkimų Vengrijoje, Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas socialiniuose tinkluose paragino balsuoti už Viktorą Orbaną bei pavadino jį tikru draugu. Tuo metu nuomonių apklausos toliau palankios opozicijai ir jos lyderiui Peteriui Magyarui. Viena pagrindinių jo kritikos linijų – šalyje vešinti sisteminė korupcija ir nepotizmas, kurio apraiškų galima pamatyti ir Vengrijos provincijoje, iš kurios kilęs ir pats V. Orbanas.
Palydint iš propagandinių plakatų žvelgiančiam Volodymyrui Zelenskiui, Vakarų kryptimi iš Budapešto kelias driekiasi ten, kur bėgo V. Orbano vaikystės dienos. Gera valanda kelio ir pro medžių šakas išnyra miestelis – Felčutas – savo panorama iš tolo išsiskiriantis iš visų kitų aplinkinių gyvenviečių.
Kitaip nei daugelyje kitų kaimiškų vietovių, kelias lygus ir sutvarkytas, veikia keturių žvaigždučių viešbutis, iš čia per kalvas driekiasi siaurasis geležinkelis.
Miestelio pakrašty nedidelis, tvora apsuptas namas, kuriame savo jaunystę praleido ir pats V. Orbanas.
Dešimtmečius kurtą savo, kaip politiko, įvaizdį V. Orbanas grindė paprasta idėja – kad jo, paprasto provincijos vaikio, užaugusio nedideliame namelyje, charakterį formavo kaimiškas gyvenimas, sunkus darbas ir jo didžiausia aistra – futbolas.

Bet per 16 metų, per kuriuos tapo ilgiausiai Europoje valdančiu šalies lyderiu, jį supantis turtas, galia tapo ištisa sistema, kuri daugeliui vengrų vis dėlto bado akis. Kaip ir prie V. Orbano vaikystės namelio, už keleto žingsnių, išdygęs milžiniškas futbolo stadionas.

Stadione, kurį projektavo vengrų organinės architektūros pradininkas, telpa 4000 žmonių – beveik dukart tiek, kiek miestelyje gyventojų.
Jame veikia V. Orbano įsteigtas futbolo klubas, kuris milijonais eurų finansuojamas iš vengrų įmonių sumokėtų lėšų, kai – pagal premjero viziją – joms pasiūlyta dalį mokesčių savanoriškai skirti sporto klubams.
Kritikai sako, kad šitaip netiesiogiai mokesčių mokėtojų pinigais finansuojami grandioziniai projektai.

„Anksčiau daugumai vengrų korupcija nerūpėjo. Jie manė, kad tai nuolatinė problema ir laikė ja tiesiog duotybe. Pastaraisiais metais dėl prastėjančios ekonominės situacijos suvokimas apie korupciją visiškai pasikeitė. Dabar dauguma mano, kad tai vienas didžiausių ekonominių rūpesčių“, – teigia „Transparency International“ Vengrijos padalinio vadovas Joszefas Peteris Martinas.
Fondą valdantis asmuo – V. Orbano vaikystės draugas Lorincas Meszarosas – turtingiausias Vengrijos žmogus, kapitalą susikrovęs iš valstybinių užsakymų jo statybų įmonėms.

Ir kadaise sakęs, kad už sėkmę gyvenime dėkingas trims dalykams: Dievui, fortūnai, ir Viktorui Orbanui.
„Per 16 metų korupcija šioje šalyje tapo sisteminiu reiškiniu. Vengrijos valstybė tapo užvaldyta valdančiojo elito interesų. Vengrijoje tai iš esmės reiškia, kad žmonės, ištikimi premjerui Orbanui, dirba institucijų vadovais“, – sako J. P. Martinas.

Už dešimties minučių kelio privažiuojame rusvu žvyru dengtą kelią, vedantį į prieš šimtus metų Austrijos erchercogui priklausiusį seną Habsburgų laikų dvarą. Kadaise apleistą, bet V. Orbanui vadovaujant prisikėlusį naujam gyvenimui – dabar čia šeimininkas premjero tėvas, valdantis regione esantį karjerą.
Prieigose LRT komandą ir grupelę kitų užsienio žurnalistų pasitinka Akosas Hadhazy – kadaise V. Orbano valdančiosios partijos narys, o dabar nepriklausomas parlamentaras, tapęs vienu korupciją premjero aplinkoje viešinančių politikų.
„Ši vieta simbolizuoja šią supuvusią sistemą, žymi ne tik kaip praturtėjo Orbanas, bet ir jų melą. Jie melavo, kad ši vieta yra skirta tik žemės ūkiui, o ne prašmatniai rezidencijai“, – sako nepriklausomas Vengrijos parlamentaras A. Hadhazy.
Nepriklausomos vengrų žiniasklaidos teigimu, vietą, skambiai pramintą mažuoju Versaliu, premjero tėvas renovavo padedamas jau minėtojo oligarcho, V. Orbano vaikystės draugo.
Kaltinimus korupcija bei įtarimus, kad sklypas kartu priklauso ir jam, premjeras neigia.
„Orbano tėvas sako, kad šį dvarą pasistatė už pinigus, uždirbtus iš jo kasybos verslo. Kai patikrinome pelno duomenis, pamatėme, kad jis tokio pelno neuždirbo. Antra vertus, iš viešų duomenų žinoma, kad jo karjero pelno marža siekia 40-50 procentų, nors kitos panašios įmonės dirba tik su 4-5 procentų marža“, – LRT TELEVIZIJAI sako A. Hadhazy.

Į tvoros supamą teritoriją, kurioje buvę ūkio pastatai virtę ištaigingais svečių namais, įrengti baseinai, veši kruopščiai prižiūrimi sodai, iš arčiau pažvelgti pavyksta tik per plyšį.
Nors stovime valstybinėje, o ne privačioje žemėje, netoli žurnalistų privažiuoja automobilis. Jame sėdintis neprisistatęs vyras susirinkusiuosius stebi iš šalies.
A. Hadhazy pasakoja apie keletą ankstesnių incidentų, kai po ekskursijos grįžę prie transporto priemonių jų šeimininkai šias rasdavo apgadintas.










