Rusijos Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį Nobelio premijos laureatę žmogaus teisių grupę „Memorial“ paskelbė „ekstremistine organizacija“.
Tai palengvins institucijoms galimybes patraukti baudžiamojon atsakomybėn jos rėmėjus.
Rusija jau 2021 metais likvidavo grupės veiklą, priversdama ją daugiausia dirbti tremtyje.
Naujausias sprendimas sugriežtina teisines bausmes, kurios gali būti skiriamos bet kuriam rusui, bendradarbiaujančiam su organizacijos tinklu tremtyje arba aukojančiam jam pinigus.
Valstybinė naujienų agentūra RIA citavo teisėją, teigusį, kad teismas pritarė valstybinių prokurorų prašymui pripažinti „Memorial“ „ekstremistine organizacija ir uždrausti jos bei jos struktūrinių padalinių veiklą“.
„Memorial“ veikla yra aiškiai antirusiško pobūdžio, nukreipta į esminių Rusijos valstybingumo pagrindų griovimą, teritorinio vientisumo pažeidimą ir istorinių, kultūrinių, dvasinių bei moralinių vertybių griovimą“, – teigiama teismo sprendime.
„Memorial“ šį sprendimą pasmerkė kaip neteisėtą ir žymintį „naują politinio spaudimo Rusijos pilietinei visuomenei etapą“.
„Memorial“ Žmogaus teisių centras, teikiantis teisinę pagalbą politiniams kaliniams, pareiškė, kad po šio sprendimo „nutraukia visą veiklą tiesiogiai Rusijoje“.
„Neatmetama galimybė, kad Putino režimo represinis aparatas persekios įvairių „Memorial“ organizacijų rėmėjus ir narius“, – teigė grupė.
„Memorial“ buvo įkurta devintojo dešimtmečio pabaigoje, siekiant dokumentuoti sovietmečio politinių represijų, per kurias Gulagų sistemoje žuvo milijonai žmonių, aukas.
Pirmasis jos pirmininkas buvo Nobelio premijos laureatas, sovietų disidentas Andrejus Sacharovas, o grupė sukūrė didžiausią viešai prieinamą Gulago aukų duomenų bazę.
Būdama vilties simboliu per chaotišką Rusijos perėjimą prie demokratijos dešimtojo dešimtmečio pradžioje, nuo to laiko ji dokumentavo šalies slydimą į autoritarizmą valdant Vladimirui Putinui.
Ji sudarė šimtų politinių kalinių šiuolaikinėje Rusijoje sąrašą, tarp kurių yra V. Putino kritikų ir karo Ukrainoje priešininkų.
„Memorial“ taip pat dokumentavo teisių pažeidimus, susijusius su kruvinais Rusijos karais Čečėnijoje ir Sirijoje, ukrainiečių karo belaisvių padėtį Rusijoje, taip pat sudarė dėl religijos persekiojamų kalinių sąrašą, kuriame yra daugiau nei 200 Jehovos liudytojų.
Skaičiuojama, kad 2026 metais Rusijos kalėjimuose laikoma daugiau nei 1 tūkst. politinių kalinių – palyginti su 46 kaliniais 2015 metais, Maskvai suintensyvinus susidorojimą su kitaminčiais karo Ukrainoje fone.
Grupė 2022 metais – praėjus keliems mėnesiams po to, kai Rusija pradėjo puolimą Ukrainoje – už savo darbą gavo Nobelio taikos premiją kartu su įkalintu Baltarusijos aktyvistu Alesiu Bialiackiu ir Ukrainos Pilietinių laisvių centru.
