Europos Komisija informuota apie Maskvos grasinimus Baltijos šalims dėl esą šių leidimo Ukrainai pasinaudoti savo oro erdve atakoms prieš Rusiją. Komisija sako, kad bet koks puolimas prieš vieną šalį narę bus laikomas puolimu prieš visą Europos Sąjungą (ES).
„Mes matėme žiniasklaidos pranešimus ir žinome apie tai. Taip pat matėme susirūpinusių šalių narių reakcijas“, – antradienį per vidurdienio spaudos konferenciją kalbėjo Europos Komisijos atstovas spaudai Thomas Regnier.
Jis pridūrė: „Šioje salėje mes aiškiai esame sakę, kad puolimas prieš vieną šalį narę yra puolimas prieš visą ES. Mes nustatėme savo gairėse, kad mūsų šalių narių apsauga yra didžiausias prioritetas, kaip ir visos ES apsauga.“
T. Regnier priminė, kad ES pradėjo dronų gynybos ir oro erdvės skydo iniciatyvas.
„Mes atidžiai stebime, kas vyksta“, – pabrėžė jis ir vėliau dar kartą pakartojo, jog „ataka prieš vieną šalį narę yra ataka prieš visą ES“.
Tačiau spaudos konferencijoje dalyvavusiems žurnalistams kilo teisinių klausimų, pavyzdžiui, apie kokį ES sutarties straipsnį kalbama. Pasak T. Regnier, jis remiasi ES Gynybos parengties užtikrinimo iki 2030 m. veiksmų gairėmis.
„Mes tvirtai tikime, kad gairės yra itin svarbios ginant visą ES“, – teigė Europos Komisijos atstovas.
Darkart paklaustas, ką ES darytų, jei rytoj būtų užpultos Baltijos šalys, T. Regnier atsakė: „Mes matėme žiniasklaidos pranešimus dėl tariamų grasinimų. Tai svarbiausias punktas. Mes nematėme atakos arba aš nežinau apie ją. <...> Visada sakėme šioje tribūnoje, kad mūsų šalys narės pirmiausia turi atsakomybę atpažinti grėsmes ir jas įvardyti. Tai ir buvo padaryta daugeliu atvejų.
Dėl to, ką visa ES turi padaryti, jei grėsmės taps realios, – tai būtent ta priežastis, kodėl gynybos srityje mes buvome ypač aktyvūs pernai, nuo šios kadencijos pradžios, – daug projektų, programų, gairių ir finansavimo programų, kurios buvo pateiktos mūsų šalims narėms paremti, nes mums reikia stiprinti kolektyvinį atsparumą. Tačiau dabar tai tik grasinimai, todėl šioje tribūnoje šiandien daugiau nieko nekomentuosiu.“
Antradienį gynybos ir kosmoso komisaras Andrius Kubilius taip pat planavo susitikti su vyriausiuoju NATO pajėgų vadu Europoje (SACEUR) generolu leitenantu Alexu Grynkewichu, tačiau Europos Komisijos atstovai neatsakė, ar žadėta kelti Rusijos grasinimų Baltijos šalims klausimą.
Kaip jau rašyta, Maskva paskelbė įspėjusi Baltijos šalis, kad joms esą grės atsakas už tai, jog šios neva suteikė oro erdvę Ukrainos smūgiams į Rusijos uostus Baltijos jūroje.
„Šioms šalims buvo pateiktas atitinkamas įspėjimas. Jei šių šalių režimai turi bent kiek proto, jie į jį atsižvelgs. Jei ne, teks susidurti su atsaku“, – pirmadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova. Panašius komentarus prieš kelias dienas išsakė ir Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Po incidentų, kai į Rusijos Baltijos jūros uostus skridę Ukrainos dronai pateko į Baltijos šalių teritoriją, Rusijos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose pradėjo sklisti sąmokslo teorijos, esą šios šalys leido Ukrainos dronams naudotis savo oro erdve. Latvija pareiškė, kad Rusija pradėjo dezinformacijos kampaniją, ir išreiškė protestą Maskvai, o Estija atmetė Rusijos kaltinimus. Ukrainos užsienio reikalų ministerija atsiprašė Baltijos šalių dėl šių incidentų ir nurodė, kad dronai greičiausiai nukrypo nuo kurso, paveikti Rusijos elektroninio karo sistemų.
