Neseniai Lietuva šventė 36-tąsias atkurtos nepriklausomybės metines. Plačiai žinomas faktas, kad pirmoji nepriklausoma valstybė, pripažinusi Lietuvos nepriklausomybę, buvo Islandija. Tačiau beveik metais anksčiau tai padarė laisvės kvapą užuodusi tada dar okupuota sovietinė Moldova.
Šiandien ši šalis beldžiasi į Europos Sąjungos duris ir per paskutinius dvejus metus viename referendume ir dviejuose rinkimuose ištarė „taip“ eurointegracijai, nepaisant anksčiau nematyto masto Rusijos kišimosi.
„Lietuva geriau nei kas kitas supranta, ką reiškia kova su Rusijos kišimusi,“ – laidai „Savaitė“ sakė europietiškos Moldovos veidas, prezidentė Maja Sandu, kurią britų dienraštis „Telegraf“ pernai išrinko metų pasaulio lydere.
– Atvesti Moldovą į Europos Sąjungą jūsų pagrindinis tikslas. Per porą metų moldavai europinį kelią parėmė trijuose skirtinguose balsavimuose, net Moldovos daina šių metų Eurovizijoje apie Moldovos troškimą būti Europoje. Bet realistiškai – kada matytumėte Moldovą prisijungiant prie Europos Sąjungos?
– Įsipareigojome savo piliečiams paruošti Moldovą integracijai iki 2030-ųjų. Tam, kad tai įvyktų, reikia, kad stojimo sutartį pasirašytume 2028-aisiais. Tai mūsų ambicingas, bet realistiškas tikslas.
– Ką matote kaip didesnę kliūtį: vidaus reformų greitį pačioje Moldovoje ar vadinamąjį plėtros nuovargį Europoje?
– Darome pažangą ir Europos Sąjunga šią pažangą pripažįsta. Paskutinėje vertinimo ataskaitoje rudenį pasakyta, kad Moldova – geriausia studentė tarp šalių kandidačių. Sunkiai dirbame ir yra rimtų iššūkių, kaip teisingumo sistemos pertvarka ar antikorupcinės priemonės. Tačiau dedame nuoširdžias pastangas, nes tikime teisės viršenybe.
Bet šią akimirką Europos Sąjungos institucijoms ir šalims narėms nepavyksta rasti išeities dėl Ukrainos klausimo, todėl Moldova negali formaliai pradėti derybų dėl Europos teisyno skyrių. Tikimės, kad sprendimas bus rastas labai greitai.
– Tris balsavimus Moldovoje, kuriuos jau minėjau, temdė Rusijos kišimasis. Tačiau su juo ar be jo – nemaža Moldovos rinkėjų dalis buvo prorusiški. Kai kalbatės su Europos pareigūnais, galbūt ir privačiai, ar girdite nuogąstavimų dėl prorusiškų rinkėjų? Kad gal Moldova prisijungs su proeuropietiška valdžia, bet tada išsirinks prorusišką ir sukurs problemą?
– Akivaizdu, kad Rusija nenori, jog Moldova taptų Europos Sąjungos nare. Tai buvo aišku nuo pat mūsų nepriklausomybės. Eurointegracija Moldovoje stipriai palaikoma. Įrodėme tai referendume ir ne vienuose rinkimuose. Moldova siekė integracijos daugelį metų, tiesiog per pastaruosius kelerius metus atviresnės plėtrai pasidarė Europos Sąjungos šalys. Žinoma, kad Rusija bandys trukdyti.
Kai Lietuva ir kitos šalys prisijungė prie Europos Sąjungos, Rusija buvo ne tokia agresyvi, nors turbūt irgi bandė kištis į jūsų vidaus reikalus. Tačiau padėtis nebuvo tokia dramatiška, kaip dabar. Ir šiandien, nepaisant agresyvaus kišimosi, kai Rusija išleido šimtus milijonų eurų mūsų demokratiniams procesams pakenkti, kai ji bandė neteisėtai finansuoti politinius veiksmus, kai ji manipuliavo informacija ir bandė įbauginti žmones, sakydama, kad, jei pasirinksite Europą, tai kas vyksta Ukrainoje, rytoj vyks Moldovoje – nepaisant viso to, moldavai parodė, kad palaikymas yra stiprus.
Taip, tikiu, kad Moldovoje yra apie 20 procentų žmonių, kurie mano, kad mūsų šaliai reikia palaikyti gerus santykius su Rusija. Bet likusieji puikiai supranta, kad Europos Sąjungos esmė yra, visų pirma, taika, taip pat demokratija, žmogaus teisės ir vystymasis.
– Dalis kišimosi buvo dezinformacija socialiniuose tinkluose. Ar socialinių tinklų platformos noriai sutiko padėti, kovojant su dezinformacija?
– Turbūt, reikėtų sakyti, truputį. Su kai kuriomis platformomis vyriausybės institucijos ir pilietinė visuomenė, nes su tuo dirba ir nevyriausybinės organizacijos, sugebėjo susisiekti. Tačiau su dauguma – ne; arba atsakymai ateidavo pavėluotai.
Todėl atsakyti į manipuliavimą informacija ir pranešti apie tai žmonėms daugiausia teko pilietinei visuomenei. Bet tai nėra lengva, kai Rusija išleidžia tiek daug pinigų manipuliuoti informacija. Ir kuo daugiau socialinių platformų yra, kuo didesnė technologinė pažanga, tuo sunkiau kovoti su šiuo kišimusi.
– Prieš trejus metus pranešėte, kad Rusija prieš jus organizavo perversmą. Šiame regione niekam nekyla abejonių dėl Rusijos hibridinių grėsmių. Tačiau Moldova yra sausumos apsupta valstybė tarp draugiškų Ukrainos ir Rumunijos. Kol ukrainiečiai laiko frontą, ar matote konvencinę karinę grėsmę iš Rusijos?
– Moldova šiandien yra saugi dėl narsių Ukrainos žmonių. Už tai esame skolingi Ukrainai. Stengiamės padėti kuo galėdami. Tai, kad neleidome Rusijai perimti kontrolės Moldovoje, be abejo, naudingiausia patiems moldavams, bet drauge tai užtikrino ir kad Rusija negalės pasitelkti Moldovos prieš Ukrainą.
Moldovos sienos su Ukraina ilgis yra virš 1200 kilometrų, tad galite tik įsivaizduoti, kaip sudėtinga būtų Ukrainai, jei šiandien Rusija kontroliuotų valdžią Kišiniove. Tad Ukraina gina mus visus, tačiau hibridinis karas neturi sienų ir Rusija geba padaryti daug žalos, todėl atsparumas yra pagrindinė užduotis moldavams ir mes tęsime darbą šią kryptimi.
– Uždniestrės klausimas. Kokia yra Moldovos strategija? Siekti laipsniškos reintegracijos ar laukti istorinės akimirkos, kai klausimą būtų galima išspręsti vienu žingsniu?
– Reintegracijos procesas pradėtas. Kai kurie etapai, kaip ekonominė reintegracija, mokesčių sistemos ir socialinių elementų suderinimas, vyksta jau dabar. Tad galime sakyti, kad tai laipsniška reintegracija. Didžiausia kliūtis yra Rusijos kariuomenės buvimas. Tačiau tikimės, kad kuriuo nors metu atsiras geopolitinė galimybė, kad Rusijos pajėgos paliktų mūsų šalį ir galėtume pereiti prie kitų – svarbiausių – reintegracijos etapų.
– Prieš pusantro mėnesio, atsijungus Ukrainos elektros tinklui, didelėje dalyje Moldovos dingo elektra. Prasidėjus karui Irane, pasirodė pranešimų apie naują dujų krizę Uždniestrėje. Kiek išbandymų vis dar likę Moldovos kovoje dėl energetinės nepriklausomybės ir kokį vaidmenį energija atlieka Uždniestrės reintegracijos klausimu?
– Manau, Moldova padarė didžiulę pažangą, siekdama energetinio saugumo. Prieš ketverius metus šimtu procentų buvome priklausomi nuo rusiškų dujų, šiandien rusiškų dujų neperkame visai, išskyrus Uždniestrę, kuri yra atskira problema.
Sunkiai dirbame statydami aukštos įtampos jungtis su Europos Sąjunga ir Rumunija. Tikimės, kad jau artimiausiomis savaitėmis pradės veikti didžiausia – užtikrinsianti 40 procentų Moldovos elektros reikmių. Padarėme labai daug, kad Rusija negalėtų užsiimti energetiniu šantažu.
