Nors netyla kalbos apie galimas derybas ir kas jose turėtų atstovauti Europos Sąjungai, dronų skrydžiai į šalių narių teritoriją ir Rusijos atakos prieš Ukrainos civilius rodo, kad būtina toliau spausti Maskvą. Šią savaitę turėtų būti pateiktas 21-ojo Europos Sąjungos sankcijų Rusijai paketo pasiūlymas. Ar jis parklupdys Kremlių?
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Europos Komisija rengia 21-ąjį sankcijų Rusijai paketą, siekdama sustiprinti atgrasymo priemones ir kovoti su sankcijų apėjimu.
- Naujajame sankcijų pakete svarstoma nustatyti viršutinę ribą Rusijos naftos kainai, įvesti sankcijas energetikos įmonėms, taip pat Rusijos šešėlinio laivyno laivams.
- Ekspertai pabrėžia, kad didžiausias iššūkis yra ne naujų sankcijų priėmimas, o jų vykdymas ir kontrolė.
- Kritikai teigia, kad dabartinės sankcijos yra „Potiomkino sankcijos“, nes Vakarų šalys bijo taikyti griežtas ekonomines priemones.
- Nors Rusijos ekonomika trumpuoju laikotarpiu išlieka atspari dėl išaugusių naftos ir dujų kainų, ilgalaikės tendencijos rodo gilėjančias struktūrines problemas.
„Toliau stiprindami savo saugumą ir atgrasymo priemones, ypač prie rytinės sienos, mes ir toliau didinsime spaudimą Rusijai. Rengiame 21-ąjį sankcijų paketą“, – gegužės pabaigoje, Rusijos dronui nukritus ant daugiabučio Rumunijoje, „X“ pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Apie tai, kas galėtų atsidurti 21-ajame sankcijų pakete, Briuselio žiniasklaida diskutavo visą praėjusią savaitę, tačiau oficialiai Europos Komisija įjungė tylos režimą.
„Galiu pasakyti tik tiek, kad kiekviename pakete mes ieškome, kur galime sugriežtinti priemones, nes mūsų tikslas visada lieka tas pats – kovoti su sankcijų apėjimu, siekiant užtikrinti, kad Rusija negautų naudos iš karo Ukrainoje. Mūsų tikslas visada lieka tas pats – stengtis užbaigti šį karą. Taigi, kol Komisija nepriims paties paketo ir jis nebus aptartas Taryboje, daugiau pasakyti nieko negaliu“, – teigė Europos Komisijos atstovė Siobhan McGarry.
Nuo naftos kainos iki „karo popo“
Vis dėlto „Bloomberg“ pranešė, o vėliau kiti leidiniai patvirtino, kad planuojama nustatyti viršutinę ribą Rusijos naftos kainai. Dabartinės ribos galiojimas baigsis šią vasarą ir, jei nebus imtasi jokių veiksmų, ši bus pakoreguota į viršų pagal automatinį mechanizmą. „Bloomberg“ teigimu, Europos Komisija svarstė pasiūlyti sustabdyti Rusijos žalios naftos kainų viršutinės ribos atnaujinimo mechanizmą, siekdama išvengti kainų ribos didėjimo nuo 44,1 iki 65 JAV dolerių už barelį.
Ekspertų teigimu, apie 1,7 tūkst. laivų, neteisėtai gabenančių sankcijomis apribotą Rusijos naftą, tebeveikia naudodamiesi draudimu, kurį galiausiai garantuoja Europos finansų rinkos.
Politico.eu rašė, kad Europos Sąjunga gali toliau siekti sankcijų Rusijos energetikos įmonėms „Lukoil“ ir „Rosneft“, ko jau ne vienus metus siekia Lietuva, vadindama šiuos Rusijos energetikos milžinus „kažkokiomis šventomis karvėmis“.
Taip pat tikimasi naujų sankcijų Rusijos šešėlinio laivyno laivams ir tiems, kas teikia jiems paslaugas. Ekspertų teigimu, apie 1,7 tūkst. laivų, neteisėtai gabenančių sankcijomis apribotą Rusijos naftą, tebeveikia naudodamiesi draudimu, kurį galiausiai garantuoja Europos finansų rinkos.
„Kalbant apie spaudoje minimus 21-ojo paketo pasiūlymus, kol kas atrodo, kad pagrindinis dėmesys bus skiriamas papildomiems šešėlinio laivyno laivams, finansų sektoriui, karo pramonės tiekimo grandinėms ir galimai griežtesniam naftos kainų lubų režimui. Mano vertinimu, tai logiška kryptis, tačiau didžiausias klausimas išlieka ne naujų priemonių priėmimas, o jų vykdymas ir kontrolė. Jei nebus stipresnio įgyvendinimo, papildomi sąrašai savaime situacijos iš esmės nepakeis“, – LRT teigė Karališkojo jungtinių tarnybų instituto (RUSI) biuro Briuselyje ekspertas Petras Katinas.
Jis paminėjo, kad viršutinė žalios naftos kainos riba gali būti užtikrinta gana nesunkiai, jei atestatas, kurį įmonė privalo pateikti draudėjui, eitų kartu su banko pavedimo išrašu, bet šiuo metu atestatas yra iš esmės grindžiamas garbės žodžiu.
„Sakyčiau, kad visiškas jūrinių paslaugų teikimo draudimas būtų labai stipri priemonė, tačiau tam turi stabilizuotis dujų ir naftos rinka, o kada tai įvyks – niekas nežino“, – pridūrė P. Katinas. Svarstant 20-ąjį sankcijų paketą tokiam visiškam draudimui pasipriešino Graikija ir Malta.
Be to, Politico.eu spėjo, kad į sankcijų sąrašus gali pakliūti Rusijos Stačiatikių Bažnyčios vadovas, Vladimiro Putino ir agresijos palaikytojas Kirilas. Ankstesnį Lietuvos inicijuotą bandymą taikyti sankcijas „karo popui“ blokavo Vengrija, bet dabar ten pasikeitė valdžia. Taip pat kalbama apie papildomų 80 Rusijos bankų atjungimą nuo SWIFT sistemos bei sankcijas Kinijos kompanijoms, kurios padeda Maskvai apeiti ribojimus.
Tik „Potiomkino sankcijos“?
Vis dėlto analitinio Baltijos tarptautinio saugumo centro (BISC) vadovas Edwardas Lucasas negaili kritikos Europai dėl sankcijų Rusijai politikos ir vadina ribojimus Maskvai „Potiomkino sankcijomis“.
Problema yra šios bailios, savimi patenkintos, nesusiorganizavusios Vakarų Europos šalys, ir kiekviena ukrainiečio gyvybė, kiekvienas verkiantis ukrainiečių vaikas bei kiekvienas sunaikintas Ukrainos pastatas yra jų sąžinės reikalas.
Edwardas Lucasas
Tai iš dalies įrodo skandalinga istorija Airijoje, kur atskleista, kad Kremliui artimo oligarcho Olego Deripaskos kompanijai priklausančios aliuminio oksido gamyklos „Aughinish Alumina“ produkcija yra gabenama į lydyklas Rusijoje, kur perdirbama į aliuminį ir vėliau parduodama ginklų gamintojams. Tačiau „taiką ir neutralumą“ puoselėjanti Airijos vyriausybė teigia, kad sankcijos „Aughinish Alumina“ padarytų daugiau žalos Europos ekonomikai nei Rusijos.
„Turėtume taikyti tikras ekonomines sankcijas – tokias, kurios pakenks mums, bet Rusijai pakenks dar labiau“, – LRT teigė E. Lucasas.
Pasak BISC eksperto, vienintelis dalykas, kuris trukdo įgyvendinti rimtas sankcijas Rusijai, yra Vakarų baimė ir savanaudiškumas.
Šios tendencijos rodo, kad nors Rusija tebeturi pakankamai išteklių karo pastangoms tęsti artimiausiu laikotarpiu, jos ekonomika tampa vis labiau priklausoma nuo valstybės išlaidų, aukštų energijos išteklių pajamų ir skolinimosi, o struktūrinės problemos toliau gilėja.
Petras Katinas
„Problema yra šios bailios, savimi patenkintos, nesusiorganizavusios Vakarų Europos šalys, ir kiekviena ukrainiečio gyvybė, kiekvienas verkiantis ukrainiečių vaikas bei kiekvienas sunaikintas Ukrainos pastatas yra jų sąžinės reikalas“, – kalbėjo jis.
RUSI analitiko P. Katino teigimu, JAV ir Irano konfliktas padidino naftos ir dujų kainas, todėl Maskvos eksporto pajamos išaugo dvigubai.
„Rusijos ekonomika trumpuoju laikotarpiu išlieka atspari, tačiau ekonominiai ir fiskaliniai rodikliai rodo, kad augimą palaikyti darosi vis sunkiau. BVP augimas sulėtėjo nuo maždaug 4,3 proc. 2024 m. iki 1–2 proc. 2026 m., o Rusijos centrinio banko bazinė palūkanų norma išlieka 21 proc., atspindėdama išliekantį infliacinį spaudimą ir darbo jėgos trūkumą. Tuo pačiu metu federalinio biudžeto deficitas iki 2026 m. balandžio pasiekė 5,9 trln. rublių (apie 75 mlrd. JAV dolerių) – didžiausią nominalų lygį šalies istorijoje, nors naftos ir dujų pajamos balandį atsigavo iki maždaug 1,5 trln. rublių (19,2 mlrd. JAV dolerių), – LRT teigė ekspertas. – Šios tendencijos rodo, kad nors Rusija tebeturi pakankamai išteklių karo pastangoms tęsti artimiausiu laikotarpiu, jos ekonomika tampa vis labiau priklausoma nuo valstybės išlaidų, aukštų energijos išteklių pajamų ir skolinimosi, o struktūrinės problemos toliau gilėja.“
