Naujausi palydoviniai vaizdai rodo, kad aplink Baltarusijoje esantį objektą, kuriame Rusija galėjo dislokuoti branduolinę hipergarsinę raketų sistemą „Orešnik“, atsirado keletas oro gynybai ir elektroniniam karui skirtų įrenginių.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Vasario 17 d. „Planet Labs“ užfiksuotų vaizdų analizė rodo, kad greta Rytų Baltarusijoje, pasienyje su Rusija, įsikūrusio Kryčavo kaimo esančio sovietmečio karinio oro uosto „Kryčev-6“ teritoriją juosia šešios pozicijos, kuriose, panašu, sumontuota įranga, skirta apsaugoti objektus nuo lėktuvų, dronų ir raketų smūgių.
Nors turimi vaizdai nėra pakankamai aiškūs, kad būtų galima tiksliai identifikuoti šią įrangą, kai kurie įrenginiai primena Rusijos priešlėktuvinę raketų sistemą „Tor-M2“ arba priešlėktuvinę raketų ir ginklų sistemą „Pancir“, o kiti – elektroninės kovos sistemas „Krasucha“ arba „Moskva-1“. Viena iš pozicijų atrodo taip, tarsi joje būtų įrengta raketų sistema „S-300“.
Įrengtos pozicijos yra penkių kilometrų spinduliu nuo Kryčavo kaimo, kur 2025 m. rugpjūtį prasidėjo naujos statybos. Ankstesnis „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) Baltarusijos tarnybos tyrimas, atliktas remiantis lapkričio–vasario mėnesiais užfiksuotais palydoviniais vaizdais, rodė, kad ten gali būti dislokuotos raketos „Orešnik“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, prieš kiek daugiau nei ketverius metus pradėjęs plataus masto invaziją į Ukrainą, ne kartą gyrėsi „Orešnik“ pajėgumais. Rusija šia raketa be branduolinės galvutės Ukrainos teritoriją bombardavo mažiausiai du kartus.
Karinės sąjungininkės Rusija ir Baltarusija pareiškė, kad kelios šių raketų sistemos bus dislokuotos Baltarusijoje. Gruodžio 30 d. abiejų šalių gynybos ministerijos paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip į Baltarusiją atgabenama raketų sistema „Orešnik“, tačiau tiksli jos dislokavimo vieta atskleista nebuvo.
An analysis of satellite images suggests that six installations of systems designed to protect facilities against attacks from the air now ring a site where Russia may have deployed a nuclear-capable missile Moscow has used to flex its military muscle amid its war on Ukraine.…
— Radio Free Europe/Radio Liberty (@RFERL) March 4, 2026
„Politiniai svarstymai“
Ukrainos aviacijos ekspertas ir radijo elektroninius karo prietaisus gaminančios įmonės direktoriaus pavaduotojas Anatolijus Chrapčinskis RFE / RL sakė, kad palydovinės nuotraukos rodo, jog aplink „Kryčev-6“ bazę gali būti diegiama oro gynybos sistema, o tai būtų logiška, jei toje vietoje būtų dislokuotos raketos „Orešnik“.
„Jei Rusija dislokuos tarpkontinentinę balistinę raketą ar jų kompleksą, pavyzdžiui, „Orešnik“, ji pastatys bazę apjuosiančią oro gynybos sistemą, nes ši bazė yra strategiškai svarbi [Maskvai]“, – sakė jis ir pridūrė, kad tokią sistemą galėtų sudaryti tolimojo veikimo priešraketinė gynyba, pavyzdžiui, S-300, ir artimojo veikimo sistemos, pavyzdžiui, „Pancir“ ar „Tor“.
„Iš esmės tai ir matome iš įrangos šešėlių konfigūracijos ir jos vietos palydovinėse nuotraukose, – sakė A. Chrapčinskis. – Kalbame apie uždarą karinę bazę, kuri yra labai gerai apsaugota – tiek ant žemės, tiek iš oro. Tokia apsauga paprastai užtikrinama itin svarbiems objektams.“
Rusijos ir Vakarų santykiai yra labai įtempti dėl Maskvos karo su Ukraina, todėl V. Putinas ir kiti Rusijos pareigūnai naudojasi „Orešnik“, siekdami pademonstruoti savo galią ir priminti apie branduolinį ginklą.
Jeffrey Lewisas, vienas iš trijų JAV tyrėjų, kurie gruodžio pabaigoje nurodė Kryčavą kaip galimą sistemos „Orešnik“ dislokavimo vietą, tuomet rašė, kad dislokavimas šioje vietoje „nepadidintų raketų sistemos veikimo nuotolio“, atkreipdamas dėmesį į tai, kad dalis Rusijos ir jos Kaliningrado eksklavo teritorijos yra arčiau Vakarų sostinių.
„Sprendimas dislokuoti raketas „Orešnik“ mažiau nei už 5 km nuo Rusijos sienos labiau atspindi politinius sumanymus, o ne pastangas siekti kokio nors konkretaus karinio pranašumo“, – rašė J. Lewisas.
