JAV ir Izraelis šeštadienį pradėjo precedento neturintį puolimą prieš Iraną, per kurį, kaip pranešama, žuvo daugiau nei 200 žmonių, o Teheranas paleido atsakomųjų raketų salvių, privertusių žmones įvairiose Artimųjų Rytų šalyse ieškoti prieglobsčio.
Irano valdžia paragino gyventojus evakuotis iš 10 mln. gyventojų turinčios sostinės, o šalies Raudonojo Pusmėnulio draugija pranešė, kad be 201 žuvusiojo, dar yra daugiau nei 700 sužeistųjų.
Irano teismų sistema pranešė, kad per vieną smūgį šalies pietuose vienoje mokykloje žuvo 85 žmonės, bet naujienų agentūra AFP negalėjo patikrinti šio skaičiaus.
Tuo metu Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) pranešė apie vieną žuvusį civilį ir raketų padarytą žalą Dubajuje ir Abu Dabyje. Teherano paleistų raketų ir jas perėmusių oro gynybos sistemų užtaisų sprogimai taip pat aidėjo virš Izraelio, Saudo Arabijos, Bahreino, Kataro, Jordanijos ir Kuveito.
Per savaitę iki smūgių, kai įtampa vis labiau didėjo, Teheranas ne kartą žadėjo imtis ryžtingų atsakomųjų veiksmų, jei bus užpultas, o užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi šeštadienį pareiškė, kad JAV ir Izraelio objektai, susiję su operacija, yra „teisėti taikiniai“.
Iranas radijo ryšiu pranešė laivams, kad Hormūzo sąsiauris – strateginis vandens kelias – buvo uždarytas, pranešė Europos Sąjungos (ES) karinė misija.
Virš Teherano, įskaitant Pastero rajoną, kur yra aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei rezidencija, kilo juodų dūmų debesys.
Izraelio visuomeninis transliuotojas, remdamasis Izraelio šaltiniu, pranešė, kad A. Khamenei ir prezidentas Masoudas Pezeshkianas buvo vieni iš smūgių taikinių.
Tačiau A. Araghchi naujienų kanalui „NBC News“ sakė, kad A. Khamenei yra gyvas, ir pridūrė, kad „visi aukšto rango pareigūnai yra gyvi“.
Paklaustas apie A. Khamenei sveikatą, Užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmailas Baqaei britų transliuotojui BBC sakė, kad jis „negali nieko patvirtinti“, tačiau „visa sistema, visa tauta yra sutelkta į (mūsų) nacionalinio vientisumo gynimą“.
„Ant (A. Khamenei) komplekso buvo numesta trisdešimt bombų. Ali Khamenei buvo po žeme, bet tikriausiai ne savo bunkeryje“, – nenurodydamas šaltinio sakė „Channel 12“ žurnalistas Amitas Segalas, kuris, kaip žinoma, yra artimas Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu.
Dvi Izraelio televizijos stotys pranešė, kad JAV prezidentui Donaldui Trumpui ir Izraelio ministrui pirmininkui buvo parodyta A. Khamenei palaikų nuotrauka.
„Netanyahu ir Trumpui buvo parodyta palaikų nuotrauka“, – pranešė „Channel 12“.
„Izraelio aukšto rango pareigūnai buvo informuoti apie Khamenei likvidavimą. Jo kūnas buvo rastas jo komplekso griuvėsiuose“, – pranešė visuomeninis transliuotojas „Kan“.
Teheranas A. Khamenei mirties nepatvirtino.
Tuo metu vienas Izraelio kariuomenės pareigūnas pranešė, kad per smūgius Irano pareigūnų būstinėms buvo likviduoti keli aukšto rango asmenys.
Blokuotas internetas
Teherano gyventojai užsiėmė kasdiene veikla, kai prasidėjo smūgiai. Saugumo pajėgos greitai užplūdo gatves, parduotuvės užsidarė, o išeiti surizikavo tik nedaugelis pėsčiųjų, matė AFP žurnalistas.
„Savo akimis mačiau dvi „Tomahawk“ raketas, skrendančias horizontaliai link taikinių“, – AFP sakė vienas Teherano biuro darbuotojas prieš tai, kai valdžia blokavo ryšį ir interneto prieigą.
Raudonasis Pusmėnulis pranešė, kad smūgiai buvo suduoti 24-iose iš 31 Irano provincijos.
M. Pezeshkianas pasmerkė mirtiną smūgį mergaičių mokyklai pietuose, pavadinęs jį barbarišku aktu.
Izraelyje miestų gatvės ištuštėjo, gyventojams slepiantis slėptuvėse, o danguje aidėjo perimtų Irano raketų sprogimai. Greitosios pagalbos tarnybos pranešė apie du sužeistuosius.
„Pašalinti grėsmes“
Atakos buvo surengtos po to, kai JAV prezidentas išreiškė nusivylimą Irano pozicija derybose dėl jo branduolinių ir raketų programų.
D. Trumpas sakė, kad Vašingtono tikslas yra pašalinti grėsmes, kylančias iš Irano, o Izraelio ministras pirmininkas B. Netanyahu teigė, kad šia operacija siekiama pašalinti „egzistencinę grėsmę“.
„Mes sunaikinsime jų raketas ir sulyginsime jų raketų pramonę su žeme“, – sakė D. Trumpas.
Jis taip pat pasakė iraniečiams, kad „jūsų laisvės valanda artėja“, ragindamas juos sukilti ir „perimti valdžią“.
Tai pirmoji nuo 2003 metų invazijos į Iraką tokio masto JAV karinė operacija, kuria akivaizdžiai siekiama nuversti užsienio vyriausybę.
B. Netanyahu atkartojo D. Trumpo raginimą, sakydamas iraniečiams, kad atėjo laikas „nusimesti tironijos jungą“.
Izraelio armijos vadas generolas leitenantas Eyalas Zamiras sakė, kad operacija „vyksta visiškai kitu mastu“ nei pernykštis 12 dienų karas, prie kurio buvo trumpam prisijungusios Jungtinės Valstijos.
„Nuo šio ryto maždaug 200 naikintuvų (...) užbaigė plataus masto ataką prieš Irano teroristinio režimo raketų sistemą ir gynybos sistemas Vakarų ir centrinėje Irano dalyje. Tai didžiausias karinis oro antskrydis Izraelio oro pajėgų istorijoje“, – sakoma kariuomenės pareiškime.
Irano islamo revoliucinė gvardija (IRGC) pranešė, kad jos „raketos ir dronai smogė JAV karinio jūrų laivyno Penktojo laivyno būstinei Bahreine ir kitoms Amerikos bazėms Katare ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose, taip pat kariniams ir saugumo centrams okupuotų teritorijų (Izraelio) širdyje“.
Iranas, Irakas, Kuveitas, Sirija, JAE ir Izraelis bent iš dalies uždarė savo oro erdves civiliniam eismui, o daugelis oro bendrovių atšaukė skrydžius į Artimuosius Rytus.
Sprogimai visame Persijos įlankos regione
Iranui paleidus atsakomųjų raketų salvių, gyventojai ir AFP korespondentai JAE, Kataro ir Bahreino sostinėse girdėjo daugybę sprogimų.
Abu Dabyje, JAE sostinėje, golfo žaidėjai buvo sukrėsti, pamatę dešimtis sviedinių, skrendančių virš galvų.
Bahreino sostinėje Menamoje gyventojai buvo skubiai evakuoti iš Džufero rajono, kuriame yra JAV karinio jūrų laivyno 5-ojo laivyno būstinė.
„Kai išgirdome garsus, verkėme iš baimės“, – sakė 15-metė moksleivė Jana Hassan, buvusi toje vietovėje.
„Niekada nepamiršiu tų garsių sprogimų garso“, – teigė ji.
Du liudininkai AFP sakė, kad girdėjo sprogimą ir matė dūmų stulpą, kylantį iš Dubajaus garsiosios dirbtinės salos „The Palm“, o valdžia pranešė apie keturis sužeistuosius.
Omano užsienio reikalų ministerija, tarpininkavusi pastarosiose JAV ir Irano derybose, paragino „visas šalis nedelsiant nutraukti karines operacijas“ ir paragino Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybą įvesti paliaubas.
