Artėjant į pabaigą vienai atšiauriausių pastarųjų metų žiemų, nuolatinio Rusijos bombardavimo bei alinančių mūšių apimtos stagnuojančios fronto linijos kontekste Ukrainos gyventojai antradienį mini ketvirtąsias plataus masto Maskvos invazijos metines.
Nepaisant ilgų kovos metų bei JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudimo bei diplomatinių pastangų, nepanašu, kad artimiausiu metu abi pusės būtų pasirengusios sudėti ginklus.
Padėtis fronto linijoje
Kyjivo ir Maskvos kariuomenės įsitraukusios į mūšius maždaug 1,25 tūkst. kilometrų fronto linijoje, o Rusija nuolat bombarduoja civilių gyvenamas Ukrainos vietoves.
Rusija jau kelis mėnesius pamažu užima teritoriją palei išsiplėtusią fronto liniją.
Nepaisant to, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pirmadienį paragino Europos šalis remti Ukrainą ir atsispirti įspūdžiui, kad Rusija laimi.
„Svarbu pabrėžti, kad Rusija nelaimės šio karo“, – sakė jis.
„Rusija nori, kad mes tuo tikėtume, tačiau faktai yra kitokie“, – pabrėžė kancleris.
Rusija yra okupavusi maždaug penktadalį Ukrainos, įskaitant 2014 metais aneksuotą Krymą ir teritorijas, kurias Maskvos remiami separatistai buvo užėmę iki 2022-ųjų.
Per pastaruosius metus Rusija užėmė 0,79 proc. Ukrainos teritorijos šiame sekinančiame kare, teigė Vašingtone įsikūręs analitinis centras šio mėnesio pradžioje pateiktuose skaičiavimuose. Jis pabrėžė nedidelę Maskvos pajėgų pažangą, nepaisant didelių karių ir technikos nuostolių.
Prieš plataus masto invaziją ji kontroliavo beveik 7 proc. Ukrainos, įskaitant Krymą ir dalį Donecko bei Luhansko regionų rytuose, kai Maskvos remiami separatistai kovojo su Ukrainos kariuomene, teigia ukrainiečių pareigūnai ir Vakarų analitikai.
Okupuota teritorija Maskvai kainavo brangiai – apskaičiuota, kad Rusijos pusėje nuo 2022 metų vasario iki 2025 metų gruodžio žuvo arba buvo sužeisti 1,2 mln. karių. Tarp jų – iki 325 tūkst. žuvusių karių, o tai, pasak Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS), didžiausias karių žūčių skaičius bet kuriai didžiajai jėgai bet kuriame konflikte nuo Antrojo pasaulinio karo.
CSIS apskaičiavo, kad Ukraina patyrė nuo 500 tūkst. iki 600 tūkst. karinių nuostolių, įskaitant iki 140 tūkst. žūčių.
Sunkios taikos derybos
Nors JAV iniciatyva tarp Maskvos ir Kyjivo jau įvyko keli Vašingtono tarpininkaujami derybų raundai, panašu, kad Rusijos ir Ukrainos reikalavimai dėl taikos susitarimo vis dar labai skiriasi.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą siūlė nutraukti ugnį ir surengti tiesioginį susitikimą su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu, tačiau Maskva nori visapusiško susitarimo dar prieš įsipareigodama paliauboms.
Pagrindiniai V. Putino tikslai išlieka tie patys, kuriuos jis paskelbė, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į savo kaimynę 2022 metų vasario 24 dieną: Ukraina turi atsisakyti prisijungimo prie NATO idėjos, smarkiai sumažinti savo kariuomenės dydį ir apsaugoti rusų kalbą bei kultūrą, kad šalis liktų Maskvos įtakos sferoje.
Be to, V. Putinas nori, kad Kyjivas išvestų savo pajėgas iš kelių regionų, kuriuos Maskva okupavo, bet pilnai nekontroliuoja.
Ukraina teigia, kad perleisdama Rusijai daugiau teritorijos, ji iš esmės apdovanotų ją už plataus masto invaziją ir paskatintų ją vėl pulti.
Ukraina įspėjo, kad nepasirašys sutarties be tvirtų saugumo garantijų, kurios atgrasytų Rusiją nuo pakartotinio įsiveržimo.
V. Zelenskis naujienų portalui „Axios“ sakė, kad D. Trumpo raginimai Ukrainai sudaryti susitarimą yra nesąžiningi, ir pridūrė, kad ilgalaikė taika nebus pasiekta, jei pergalė bus tiesiog atiduota Rusijai.
„Tikiuosi, kad tai tik jo taktika, o ne sprendimas“, – sakė V. Zelenskis.
Užsienio parama ir saugumo perspektyvos
Pasak Vokietijos Kylio instituto, užsienio karinė pagalba Kyjivui praėjusiais metais, palyginti su metiniu vidurkiu tarp 2022 ir 2024 metų, sumažėjo 13 procentų.
Nuosmukis atsirado dėl to, kad JAV prezidentas D. Trumpas nustojo siųsti amerikietiškus ginklus Ukrainai, kai pradėjo eiti pareigas prieš kiek daugiau nei metus.
Siekdamos kompensuoti skirtumą, Ukrainą remiančios Europos valstybės perka ginklus Kyjivui pagal liepos mėnesį D. Trumpo ir NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte parengtą schemą.
Europos šalys praėjusiais metais padidino savo karinę pagalbą 67 proc., palyginti su 2022–2024 metų laikotarpiu, teigiama instituto ataskaitoje, paskelbtoje šį mėnesį.
Užsienio humanitarinė ir finansinė pagalba Ukrainai praėjusiais metais sumažėjo 5 proc., palyginti su vidurkiu per ankstesnius trejus metus, teigiama ataskaitoje.
Siekdama saugumo garantijų Ukraina ne kartą išreiškė norą įstoti į NATO ir Europos Sąjungą (ES).
ES siekia pradėti derybas dėl Ukrainos narystės bloke „kuo greičiau“, praėjusią savaitę pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa, nors konkrečios datos ir nenurodė.
JAV plane dėl karo Ukrainoje pabaigos numatoma Kyjivo narystė ES iki 2027 metų sausio, nors ekspertai šią datą paprastai laiko itin nerealistiška, o narystės NATO idėją JAV prezidentas ne kartą griežtai atmetė.
Ketvirtosios metinės
EVT pranešė, jog jos pirmininkas A. Costa kartu su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen antradienį vyks į Kyjivą paminėti ketvirtųjų Rusijos agresijos prieš Ukrainą metinių.
Vizito metu jie dalyvaus oficialioje atminimo ceremonijoje, skirtoje ketveriems karo metams paminėti. Jie taip pat aplankys energetikos infrastruktūros objektą, nukentėjusį nuo Rusijos raketų smūgių.
Be to, Europos vadovai surengs trišalį susitikimą su Ukrainos prezidentu.
Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Keiras Starmeris antradienį ketina sušaukti virtualų „norinčiųjų koalicijos“ susitikimą, skirtą ketvirtosioms Rusijos invazijos metinėms paminėti.
Jame bus aptartos neseniai vykusios taikos derybos ir tolesnė parama Kyjivui.
Prieš susitikimą Dauningo gatvė išplatino pareiškimą, kuriame apkaltino Maskvą „vilkinimu ir atsitraukimu“, žiemą vykdant žiaurius išpuolius prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
Visame pasaulyje ukrainiečiai ir jų sąjungininkai užsienyje, kaip ir pastaraisiais metais, minės metines budėjimais ir mitingais.
Briuselyje taip pat vyks neeilinė Europos Parlamento (EP) plenarinė sesija, skirta patvirtinti 90 mlrd. eurų ES valstybių narių paskolą Kyjivui.
