ES siūlomas visiškas laivybos draudimas rusišką naftą gabenantiesiems laivams – gerokai griežtesnė priemonė nei iki šiol taikytos naftos kainų lubos, sako ekspertai. Vis dėlto jie atsargiai vertina galimybes tokį draudimą priimti. Kelios bendrijos narės jau išreiškė susirūpinimą dėl galimo tokių sankcijų poveikio Europos laivybos sektoriui.
Lėtai, bet akivaizdžiai Rusijos ekonomika susiduria su vis didesniais iššūkiais. Naujausi duomenys rodo, kad šių metų sausį Rusijos pajamos iš naftos ir dujų siekė beveik 4,5 mlrd. eurų – tai beveik tris kartus mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Energetikos sektorius ilgą laiką buvo pagrindinis šalies biudžeto ramstis, todėl toks kritimas daro reikšmingą poveikį valstybės finansams.
Europos Sąjunga siekia šias pajamas sumažinti dar labiau. Briuselyje svarstomas visiškas jūrų transporto paslaugų draudimas Rusijos žaliajai naftai. Pagal siūlymą, Rusijos naftą gabenantys laivai negalėtų naudotis Europos draudimo, uostų ir kitomis su logistika susijusiomis paslaugomis.
„Tai, kad šie laivai negalės naudotis jokiomis draudimo ar uostų paslaugomis, labai apsunkins jų veiklą net ir už Europos vandenų. Nes daugeliu atvejų rusišką naftą gabenantys laivai turi plaukti per Europą, čia sustoti papildyti maisto ir degalų atsargų, susitvarkyti draudimą“, – LRT sakė POLITICO žurnalistas Koen Verhelst.
Kad sankcijos būtų veiksmingesnės, Europos Komisija tikisi didesnio vadinamojo Didžiojo septyneto šalių palaikymo. Vis dėlto vieningo sprendimo pasiekti nėra paprasta. Kai kurios ES valstybės narės jau išreiškė abejonių. Graikija ir Malta perspėja, kad siūlomas draudimas gali pakenkti Europos laivybai ir energijos kainoms. Vakarų laivais iki šiol gabenama apie trečdalį rusiškos žalios naftos ir apie 70 proc. perdirbtų jos produktų.
Vis dėlto dalis ekspertų abejoja, ar naujos sankcijos pasieks norimą rezultatą. Pabrėžiama, kad Rusija yra pernelyg didelė karinė galia, jog ją būtų galima nugalėti vien ekonominėmis priemonėmis.
„Skirtumas tarp „Brent“ naftos kainų ir Rusijos „Ural“ naftos eksporto kainų buvo apie 5 dolerius už barelį. Kai buvo įvestos naujos sankcijos, kartais skirtumas padidėdavo iki 10–12 dolerių. Tačiau tai trukdavo tik kelias savaites. Iš esmės pagrindinis išbandymas Rusijai yra ne sankcijos naftai, o tarptautinė naftos kainų tendencija“, – mano „Bruegel“ analitinio centro bendradarbis Marek Dabrowski.
Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad sankcijas Rusijai taiko palyginti nedaug šalių. Tai reiškia, kad šaliai lieka atviros kitos rinkos – tiek prekybai, tiek sankcijoms apeiti.
„Praėjusiais metais ES uždraudė helio eksportą iš Rusijos, tačiau dabar jis vis tiek mažais kiekiais patenka į sąjungą per Kiniją“, – sako K. Verhelst.
Be to, nepaisant vis naujų sankcijų paketų, vis dar lieka prekių, kurioms jos netaikomos.
„Yra daug žemės ūkio produktų, kuriems vis dar netaikomos sankcijos. Yra keletas plieno produktų, kurie Rusijos ekonomikai per metus duoda apie 2 mlrd. eurų. Taip pat trąšos“, – pažymi LRT pašnekovas.
Ekspertų vertinimu, Rusijos ekonomikai už sankcijas labiau kenkia valdžios bandymas jas kompensuoti. Kremlius didina skolinimosi apimtis ir mokesčius: pelno mokestis išaugo penkiais procentiniais punktais, šiemet nuo 20 iki 22 procentų padidintas pridėtinės vertės mokestis, branginamas automobilių importas, cigaretės ir alkoholis. Tokie sprendimai leidžia trumpuoju laikotarpiu surinkti daugiau pajamų į biudžetą, tačiau kartu didina spaudimą verslui ir gyventojams bei gali dar labiau slopinti ekonomikos augimą.
