Europos šalys, kurios dešimtmečius glaudėsi po Amerikos branduoliniu skydu, dabar atvirai svarsto naują apsaugos nuo Rusijos aljansą, paremtą Prancūzijos ir galbūt Jungtinės Karalystės branduoliniais ginklais, rašo „Politico“.
„Tai yra tiesioginė reakcija į Donaldo Trumpo veiksmus, silpninančius pasitikėjimą NATO 5 straipsnio bendros gynybos įsipareigojimu – menkinant sąjungininkus, kvestionuojant JAV įsipareigojimus ir dar labiau skatinant abejones grasinimais užgrobti Grenlandiją“, – rašo leidinys.
Pastarosiomis dienomis Švedijos, Norvegijos, Vokietijos ir Nyderlandų – kai kurių labiausiai proamerikietiškų Europos šalių – lyderiai viešai patvirtino, kad vyksta pokalbiai apie europinį branduolinį atgrasymą, kuris papildytų amerikietiškąją versiją.
„Manau, tarp europiečių vyks diskusija (ir turėtų vykti diskusija) apie branduolinį atgrasymą, kad jis turi būti europinis“, – šią savaitę sakė Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre.
Papildomą skubą suteikia šią savaitę pasibaigusi „New START“ branduolinė sutartis tarp JAV ir Rusijos. „Politico“ pažymi, kad Rusija ir Kinija plečia savo strateginius arsenalus, o Kremlius grasina panaudoti branduolinius ginklus prieš Ukrainą.
Europos šalys tvirtina, kad Amerikos branduolinė apsauga išlieka esminė, tačiau jos ieško glaudesnių ryšių su žemyno branduolinėmis galiomis, ypač Prancūzija, kurios arsenalas visada buvo atskiras nuo JAV ir NATO. Jungtinės Karalystės pajėgos yra nepriklausomos nuo Vašingtono, tačiau vis dar remiasi JAV technologijomis.
„Logiškiausia, greičiausia ir ekonomiškai efektyviausia galimybė būtų naudoti Prancūzijos branduolinius pajėgumus kaip nepriklausomo europinio branduolinio atgrasymo pagrindą“, – sakė Estijos parlamento užsienio reikalų komiteto pirmininkas Marko Mihkelsonas.
„Politico“ kalbėjosi su beveik tuzinu Europos pareigūnų ir įstatymų leidėjų iš Vakarų, Šiaurės ir Rytų Europos, tiesiogiai dalyvaujančių gynybos politikoje, iš kurių daugeliui buvo suteikta anonimiškumo teisė dėl temos jautrumo.
Jie apibūdino žemyną, ieškantį papildomo „draudimo“ sluoksnio nuo Rusijos, pridurdami, kad pasaulis gali būti naujos branduolinio ginklavimosi eros pradžioje. Nors jų vyriausybės siekia daugiau aiškumo iš dviejų Europos branduolinių galių, neoficialiai kalbama ir apie galimą nebranduolinių valstybių siekį ateityje kurti savo ginklus.
„Kol pavojingos šalys turi branduolinius ginklus, stabilios demokratijos taip pat turi turėti prieigą prie branduolinių ginklų“, – praėjusį mėnesį sakė Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas.
Pažymima, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas jau pradėjo dialogą su tokiomis šalimis kaip Švedija, Lenkija ir Vokietija dėl Prancūzijos branduolinių ginklų vaidmens.
Tikimasi, kad šio mėnesio pabaigoje jis pasakys svarbią kalbą apie šalies branduolinę doktriną, ir Europos sostinės tai atidžiai stebi. „Tikimės konkrečių pranešimų“, „Politico“ sakė Paryžiuje reziduojantis Europos diplomatas.
Skirtingai nei JAV ir JK, Prancūzija nedalyvauja NATO branduolinio planavimo grupėje, nors Prancūzijos prezidentai yra pabrėžę, kad šalies gyvybiniai nacionaliniai interesai turi europinį matmenį. Kaip ir JAV atveju, Prancūzijos ginklai yra pavaldūs tik prezidento įsakymui.
Tačiau bet kokioms Paryžiaus pastangoms pasiūlyti žemynui saugumą teks susidurti su ribotu arsenalu.
Prancūzija turi 290 kovinių galvučių, tuo metu JAV turi 3 708, o Rusija – 4 380, rodo Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto duomenys. JK turi 225.
