Lietuviai ir toliau yra tarp vienų labiausiai ES palaikančių europiečių bei kartu labiausiai nerimauja dėl saugumo. Trečiadienį paviešintoje „Eurobarometro“ apklausoje, netikėtai, mūsų šalies gyventojai iš kitų ES gyventojų išsiskiria – optimistišku požiūriu į ateitį.
Naujausios Europos Parlamento užsakymu atliktos „Eurobarometro“ apklausos rezultatai rodo, kad dauguma ES piliečių nerimauja dėl ateities: dauguma (52 proc.) teigia esantys pesimistiškai nusiteikę dėl pasaulio ateities, 39 proc. nemato nieko gražaus dėl ES ateities, o 41 proc. – dėl savo šalies ateities.
„Vienareikšmiškai mes gyvename pasaulyje, kuriame vyksta regioniniai pokyčiai abejose Atlanto pusėse ir ne tik Atlanto regione, bet ir visame pasaulyje. Tai sukuria tam tikrą nestabilumą, kas, be abejo, prisideda prie to, kad kiekvienas iš mūsų jaučiame šiokį tokį nerimą – ar mes gyventume Vilniuje, ar mes gyventume Madride, ar Romoje, ar Briuselyje“, – LRT komentavo „Eurobarometro“ apklausos rezultatus Vytautas Matulevičius, komunikacijos agentūros „Bosanova“ vadovas.
Bet tarp kitų europiečių išsiskiria lietuviai, anot stereotipų, visada tamsiai žiūrintys į ateitį. 60 proc. Lietuvos gyventojų optimistiškai vertina pasaulio ateitį, jie yra dar labiau optimistiški dėl ES ir savo šalies ateities (po 71 proc. apklaustųjų). Labiau optimistiški už lietuvius dėl ES ateities yra tik airiai ir danai (atitinkamai 77 ir 79 proc.). Mažiausiai tikėjimo ES ateitimi turi prancūzai (41 proc.) ir graikai (45 proc.).
„Lietuva galbūt nėra labiausiai nerimaujanti šalis. Tai labai svarbu, nes tikriausiai tai yra nacionalinio atsparumo klausimas“, – LRT komentavo tyrimą pristačiusi Europarlamento atstovė spaudai Delphine Colard, bet pridūrė: „Vis dėlto matome, kad didžiausi lietuvių neramumai išlieka tokie patys – visiems europiečiams rūpi konfliktai netoli ES.“
V. Matulevičius teigė, kad dauguma informacinio karo ekspertų visame pasaulyje pabrėžia, jog Baltijos šalys ir tarp jų – Lietuva turi bene geriausią imunitetą iš visų Vakarų šalių informacinio karo veiksmams ar hibridinio karo veiksmams.
„Mes nuolat susiduriame su informacinėmis atakomis, su dezinformacija. Turėjome visą laiką tam tikrus naratyvus apie mūsų šalį: kad mes esame žlunganti valstybę; kad mes esame neva rusofobai ar fašistinė valstybė. (...) Mes žinome, kad realybė yra kitokia ir dėl to galbūt mūsų visuomenė yra šiek tiek atsparesnė“, – svarstė jis.
Vis dėlto daugiau nei trys ketvirtadaliai europiečių (76 proc.) optimistiškai vertina savo asmeninę ateitį. Čia vėlgi optimizmu išsiskiria lietuviai – net 82 proc. sako, kad yra nusiteikę optimistiškai dėl savo ir savo šeimos ateities.
„Taip, manau, kad šio tyrimo metu labai įdomu pastebėti, kad žmonės yra mažiau pesimistiški, kai kalbama apie jų pačių ir jų šeimų ateitį“, – atkreipė dėmesį D. Colard.
Kita vertus nėra taip, kad lietuviai užmirštų grėsmes. Lietuvos gyventojai labiausiai nerimauja dėl konfliktų šalia ES sienų (70 proc.), nekontroliuojamos migracijos srautų (67 proc.), bepiločių (54 proc.) ir kibernetinių atakų (53 proc.).
Kartu lietuviai tradiciškai išlieka proeuropietiški: Lietuvoje teigiamai ES vertina 58 proc. (ES vidurkis – 49 proc.); narystę ES – 77 proc. žmonių (ES vidurkis – 62 proc.). Dauguma lietuvių (55 proc.) nori, kad ES stiprintų savo pozicijas gynybos ir saugumo srityje.
„Taigi matome nerimą ir matome, kad piliečiai kreipiasi į ES, ieškodami atsakymų. Jie ragina didesnį vieningumą. Devyni iš dešimties ragina labai koordinuotą požiūrį pasaulinėje arenoje, t.y. 86 proc. Ir jie nori atsakymų, jie nori, kad ES ryžtingai veiktų saugumo ir gynybos, ekonomikos augimo srityse, pramonės ir energetinės nepriklausomybės klausimais“, – „Eurobarometro“ apklausos rezultatus apibendrino D. Colard.
