Baltieji rūmai ketvirtadienį įspėjo, kad Europos pajėgų siuntimas į Grenlandiją neturės įtakos JAV prezidento Donaldo Trumpo planams, praneša „TVP World“. Jis pastarosiomis dienomis vis dažniau kartoja, kad Grenlandija neva dėl saugumo priežasčių turi priklausyti Jungtinėms Valstijoms, ir neatmeta galimybės užimti salą jėga.
„Nemanau, kad Europos kariai turės įtakos prezidento sprendimų priėmimo procesui, taip pat jos neturės jokios įtakos jo tikslui įsigyti Grenlandiją“, – spaudos konferencijoje sakė Baltųjų rūmų atstovė Karoline Leavitt.
Jos komentarai pasirodė po to, kai ketvirtadienį Europos šalys į Grenlandiją nusiuntė nedidelį skaičių karinių pajėgų. Danija pareiškė, kad toliau siekia įgyvendinti planus dėl „didesnio ir nuolatinio“ NATO buvimo saloje, siekdama užtikrinti jos saugumą.
Nedidelis Europos pajėgų dislokavimas, skirtas padėti Danijai pasirengti karinėms pratyboms, buvo aiškus paramos ženklas dieną po to, kai Danijos ir Grenlandijos užsienio reikalų ministrai susitikime su JAV viceprezidentu J. D. Vance`u ir valstybės sekretoriumi Marco Rubio nepasiekė proveržio šiuo klausimu.
Po šio susitikimo D. Trumpas pakartojo savo teiginį, kad Danija negali būti patikimai apsaugoti Grenlandijos, jai priklausančios pusiau autonominės teritorijos, jei Rusija ar Kinija kada nors norėtų ją okupuoti.
D. Trumpas teigia, kad strateginėje vietoje esanti ir mineralais turtinga Arkties sala yra gyvybiškai svarbi JAV saugumui, ir neatmetė galimybės ją užimti jėga. Grenlandija ir Danija sako, kad ji nėra parduodama ir kad grasinimai panaudoti jėgą yra neapgalvoti.
Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas ketvirtadienį Kopenhagoje žurnalistams sakė, kad jis neturi galutinio skaičiaus, kiek NATO planuoja išplėsti savo buvimą Grenlandijoje.
„Tačiau aišku, kad dabar galėsime planuoti didesnį ir nuolatinį buvimą iki 2026 m., o tai yra labai svarbu, kad parodytume, jog saugumas Arktyje yra svarbus ne tik Danijos Karalystei, bet ir visai NATO“, – sakė jis.
Solidarizuodamosi su Danija, ketvirtadienį Vokietija, Prancūzija, Švedija, Norvegija, Suomija ir Nyderlandai pareiškė, kad siunčia nedidelį kiekį savo karinio personalo į Grenlandiją.
Rusija ketvirtadienį pareiškė esanti susirūpinusi dėl NATO pajėgų didinimo Grenlandijoje ir tikino, kad kalbos apie tai, jog Rusija ir Kinija kelia grėsmę Grenlandijai, yra mitas, skirtas sukelti isteriją, bei įspėjo apie pavojų, kad konfrontacija regione gali paaštrėti.
Vis dėlto bet koks bandymas ignoruoti Rusijos interesus Arktyje neliks be atsako, vėliau pareiškė užsienio reikalų ministerijos atstovė Maria Zacharova.
Šiuo metu nėra daug įrodymų, kad daug Kinijos ir Rusijos laivų plaukioja netoli Grenlandijos krantų, kaip ne kartą teigė D. Trumpas.
