Europos karinis personalas ketvirtadienį turi pradėti atvykti į Grenlandiją, netrukus po to, kai Vašingtone įvykęs JAV, Danijos ir Grenlandijos pareigūnų susitikimas nepadėjo išspręsti „esminio nesutarimo“ dėl naudingųjų iškasenų turtingos, strateginę reikšmę turinčios Arkties salos.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą žadėjo perimti šios autonominės Danijos teritorijos kontrolę, teigdamas, kad tai gyvybiškai svarbu JAV saugumui.
Danų gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas paskelbė apie stiprinamą karinį buvimą Arktyje „glaudžiai bendradarbiaujant su sąjungininkais“ ir sakė, kad tai yra būtinybė susidarius tokiai saugumo aplinkai, kai „niekas negali prognozuoti, kas nutiks rytoj“.
Kelios Danijos sąjungininkės, įskaitant Prancūziją, Švediją, Vokietiją ir Norvegiją, trečiadienį paskelbė, kad drauge su Danija dislokuoja karinio personalo vykdant žvalgybos misiją Grenlandijos sostinėje Nūke, bendras pratybas ir tolesnio bendradarbiavimo Arktyje planavimą.
„Tikimasi, kad nuo šiandien ir artimiausiomis dienomis Grenlandijoje bus daugiau NATO karių. Tikimasi, kad bus daugiau karinių skrydžių ir laivų“, – trečiadienį per spaudos konferenciją sakė Grenlandijos vicepremjeras Mute Egede.
Jis nurodė, kad šie kariai treniruosis.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis netrukus pasiųs daugiau sausumos, oro ir jūrų pajėgų prisijungti prie Europos karinių pratybų Grenlandijoje.
„Pirmoji prancūzų karių komanda jau yra ten ir artimiausiomis dienomis bus pastiprinta sausumos, oro bei jūrų pajėgumais“, – sakė E. Macronas kariams kalboje, skirtoje naujų metų pradžiai.
Vokietijos gynybos ministerija savo ruožtu pranešė, kad Danijos kvietimu Nūke ketvirtadienį dislokuojama Bundesvero 13 asmenų žvalgybos komanda, dirbsianti iki sekmadienio.
Kiek vėliau Nyderlandai pranešė taip pat prisidedantys prie misijos ir siunčiantys į Grenlandiją vieną karininką.
„Saugumas Arkties regione (įskaitant Grenlandiją) yra strategiškai svarbus visoms NATO narėms“, – sakoma Nyderlandų gynybos ministro Rubenso Brekelmanso pareiškime.
„Būtent todėl Nyderlandai kartu su kitomis NATO šalimis dalyvauja bendroje žvalgyboje Grenlandijoje, rengiantis karinėms pratyboms Arktyje“, – pridūrė jis.
„Gynybos departamentas pasiųs vieną karinio jūrų laivyno karininką“, – paskelbė R. Brekelmansas.
NATO taip pat aiškinasi, kaip šalys narės galėtų bendrai stiprinti Aljanso buvimą Arktyje, sakė vienas NATO pareigūnas, kuris neturėjo įgaliojimų komentuoti viešai ir todėl kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.
Apie dislokavimą buvo paskelbta tą pačią dieną, kai Danijos ir Grenlandijos užsienio reikalų ministrai Vašingtone susitiko su JAV viceprezidentu J. D. Vance`u ir valstybės sekretoriumi Marco Rubio.
Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas po susitikimo Baltuosiuose rūmuose sakė, kad JAV visiškai nereikia perimti Grenlandijos.
„Mums nepavyko pakeisti Amerikos pozicijos. Akivaizdu, kad prezidentas nori užkariauti Grenlandiją“, – žurnalistams sakė L. L. Rasmussenas.
„Todėl mes vis dar turime esminį nesutarimą, bet taip pat sutinkame nesutikti“, – pridūrė jis.
Trumpas, kalbėdamas po susitikimo, kuriame nedalyvavo, pirmą kartą apie Grenlandiją kalbėjo taikiau, pripažindamas Danijos interesus, nors vėl pareiškė neatmetantis jokių galimybių.
„Mano santykiai su Danija labai geri, ir pamatysime, kaip viskas susiklostys. Manau, kad tai kaip nors išsispręs“, – sakė D. Trumpas neišsiplėsdamas.
Jis vėl pareiškė, kad Danija būtų bejėgė, jei Rusija ar Kinija norėtų okupuoti Grenlandiją, tačiau pridūrė: „Mes galime padaryti viską.“
D. Trumpas atrodo drąsesnis dėl Grenlandijos po to, kai sausio 3 dieną įsakė surengti ataką Venesueloje, per kurią buvo nušalintas prezidentas Nicolas Maduro.
Nūko gatvėse šią savaitę, demonstruojant nacionalinę vienybę, parduotuvių vitrinose, butų balkonuose, ant automobilių ir autobusų plevėsavo raudonai baltos Grenlandijos vėliavos.
Kai kurie gyventojai sakė jaučiantys nerimą dėl to, kad atsidūrė geopolitinio dėmesio centre.
„Tai labai gąsdina, nes tai toks didelis dalykas“, – sakė 51 metų Vera Stidsen, Nūke dirbanti mokytoja.
„Tikiuosi, kad ateityje galėsime ir toliau gyventi taip, kaip gyvenome iki šiol: taikiai ir netrukdomi“, – naujienų agentūrai AFP sakė V. Stidsen.
Danijos ministrė pirmininkė ketvirtadienį pareiškė, kad JAV ambicija perimti Grenlandijos kontrolę išlieka ir kad tarp šalių vis dar yra „esminių nesutarimų“, nepaisant svarbių derybų Baltuosiuose rūmuose.
„Yra esminių nesutarimų, nes amerikiečių ambicija perimti Grenlandiją išlieka nepakitusi“, – pareiškime sakė premjerė Mette Frederiksen.
„Akivaizdu, kad tai rimtas klausimas, todėl mes tęsiame pastangas užkirsti kelią tam, kad šis scenarijus taptų realybe“, – teigė ji.
Rusija „susirūpinusi“ dėl NATO karinio dislokavimo Grenlandijoje
Rusija pareiškė esanti rimtai susirūpinusi dėl NATO karinio personalo atvykimo į Grenlandiją – naudingųjų iškasenų turtingą salą Arktyje, kurią JAV prezidentas D. Trumpas grasina perimti.
„Padėtis, besiklostanti aukštosiose platumose, mums kelia didelį susirūpinimą“, – sakoma trečiadienio vakarą paskelbtame Rusijos ambasados Belgijoje, kur yra NATO būstinė, pareiškime.
NATO „didina savo karinį buvimą ten, prisidengdama klaidingu Maskvos ir Pekino didėjančios grėsmės pretekstu“, pridūrė ambasada.
Vokietija: misija Grenlandijoje skirta atremti Rusijos ir Kinijos grėsmes
Vokietijos gynybos ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad kelių Europos NATO narių žvalgybos misijos Grenlandijoje tikslas yra „ištirti saugumo užtikrinimo galimybes atsižvelgiant į Rusijos ir Kinijos grėsmes Arktyje“.
Ministerija neužsiminė apie JAV prezidento D. Trumpo pakartotas pretenzijas į Danijos autonominę teritoriją.
Ketvirtadienį paskelbtame pareiškime ministerija pakartojo JAV poziciją, kad didžiausią grėsmę regione kelia Rusija ir Kinija. Cituojamas gynybos ministras Borisas Pistorius, sakęs, kad „Rusija ir Kinija vis dažniau naudojasi Arktimi kariniams tikslams, taip keldamos grėsmę transporto, komunikacijos ir prekybos laisvei“.
„NATO to neleis ir toliau laikysis taisyklėmis pagrįstos tarptautinės tvarkos. Man labai svarbus glaudus NATO bendradarbiavimas, ypač su mūsų JAV partneriais, vykdant Danijos vadovaujamą bendrą žvalgybą Grenlandijoje“, – sakė B. Pistorius.
Ministerija teigė, kad bendra misija vyksta Danijos kvietimu ir skirta „surinkti esminę informaciją apie vietos sąlygas operacijų ir mokymo galimybėms“.
Vokietijos dalinys ketvirtadienį pirmiausia skris į Danijos Karupo aviacijos bazę, iš ten penktadienį Europos sąjungininkės kartu skris į Grenlandiją Danijos civiliniu lėktuvu, sakoma ministerijos pranešime.
„Mūsų požiūriu, šis bendras skrydis yra stiprus mūsų vienybės ženklas“, – pabrėžė ministerija.
Prancūzija: ES turi „strateginę atsakomybę“ Grenlandijoje
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga turi „strateginę atsakomybę“ Grenlandijoje.
„Europos Sąjunga turi strateginę atsakomybę Grenlandijoje, nes Arkties saugumas yra mūsų pačių saugumas“, – žurnalistams sakė jis.
„Arkties saugumas yra neatsiejamas nuo (...) Europos saugumo“, – teigė J.-N. Barrot.
J.-N. Barrot taip kalbėjo Danijai pranešus, kad Vašingtonas vis dar nori perimti naudingųjų iškasenų turtingos Arkties salos kontrolę.
„Mes palaikome Daniją ir solidarizuojamės su ja, ir taip pat tikimės, kad galėtume pasikliauti Danijos parama ir solidarumu, jei šiandien atsidurtume tokioje pačioje padėtyje“, – tvirtino jis.
Grenlandija „yra Europos teritorija, kurią saugo NATO“, pažymėjo J.-N. Barrot.
„NATO, NATO sąjungininkės, Europos valstybės yra visiškai pajėgios ginti savo teritoriją nuo bet kokių grėsmių, kad ir iš kur jos kiltų“, – pridūrė jis.
