Europos Komisija (EK) ketvirtadienį kreipėsi į Kultūros ministeriją prašydama paaiškinti, kaip Lietuva įgyvendina Europos žiniasklaidos laisvės aktą (EMFA), ir perspėjo, kad „Nemuno aušros“ pataisos dėl LRT vadovo atleidimo gali neatitikti šio akto 5-ojo straipsnio.
„Remiantis turima informacija, atrodo, kad 2025 m. lapkričio 24 d. Seimui pateiktos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisos lemtų neatitiktį EMFA 5 straipsniui“, – rašoma kreipimesi.
Lapkričio 24 d. „Nemuno aušros“, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seimui pateikė pataisas dėl LRT vadovo atleidimo.
Pagal EMFA 5 straipsnio 1 dalį valstybės narės privalo užtikrinti, kad visuomeninio transliuotojo žiniasklaidos paslaugų teikėjai „būtų redakciniu ir funkciniu požiūriu nepriklausomi ir nešališkai teiktų įvairią informaciją ir nuomones pagal jų viešosios tarnybos įgaliojimus“.
Reglamento 5 straipsnio 2 dalis įpareigoja valstybes nares užtikrinti, kad visuomeninio transliuotojo vadovų ar valdybos narių skyrimo ir atleidimo procedūros būtų skirtos garantuoti jų nepriklausomumą, ir nustato reikalavimus skaidrioms, atviroms ir objektyvioms vadovų ir valdybų skyrimo procedūroms.
„Taip pat numatyta, kad sprendimai dėl tokio vadovo ar valdybos narių atleidimo iš pareigų nesuėjus jų kadencijai turi būti tinkamai pagrįsti ir gali būti priimami tik išimtiniais atvejais, kai jie nebeatitinka pareigų vykdymo sąlygų, nustatytų iš anksto nacionaliniu lygmeniu“, – rašoma EK rašte.
Šiomis pataisomis buvo siūloma, kad:
• būtų sumažinta priežiūros institucijos narių balsų dauguma, reikalinga visuomeninio transliuotojo vadovui atleisti iš pareigų nesuėjus kadencijai dėl nepasitikėjimo, nuo „ne mažiau kaip 2/3“ iki „ne mažiau kaip 1/2“;
• būtų panaikintas reikalavimas, kad toks atleidimas gali būti vykdomas tik tada, kai priežiūros institucija pagrindžia nepasitikėjimą remdamasi viešuoju interesu.
„Šios pataisos, atrodo, nukrypsta nuo EMFA reikalavimo, kad sprendimai dėl vadovo ar valdybos narių atleidimo iš pareigų nesuėjus kadencijai turi būti tinkamai pagrįsti ir priimami tik išimtiniais atvejais, kai jie nebeatitinka iš anksto nacionaliniu lygmeniu nustatytų pareigų vykdymo sąlygų“, – akcentuojama rašte.
EK pažymi, kad nori „gauti paaiškinimus, kaip bus užtikrintas EMFA 5 straipsnio laikymasis, taip pat terminus ir išsamesnę informaciją apie bet kokius sprendimus, kurie šiuo tikslu yra rengiami“.
EK taip pat nurodė, kad, remiantis turima informacija, atrodo, kad Lietuva dar nepriėmė visų reikiamų priemonių, kad jos teisė atitiktų EMFA. Pažymima, kad tai ypač susiję su 4, 22 ir 25 straipsnių įgyvendinimu.
4-asis šio akto straipsnis apibrėžia Žiniasklaidos paslaugų teikėjų teisės, 22-asis – žiniasklaidos rinkos koncentracijos vertinimą, o 25-asis – viešųjų lėšų skyrimą valstybės reklamos ir tiekimo ar paslaugų sutartims.
Kreipimesi nurodoma, kad yra žinoma, kad „Lietuvos Vyriausybė rengia priemones, kuriomis siekiama į nacionalinę teisę įtraukti reikiamus pakeitimus, kad būtų užtikrinta atitiktis EMFA. Tačiau šiuo metu tokie teisės aktų pakeitimai dar nėra priimti.“
Dėl to EK iki 2026-01-30 prašo pateikti faktinius ir teisinius paaiškinimus dėl visų nurodytų straipsnių įgyvendinimo.
LRT.lt primena, kad „Nemuno aušros“ pataisoms buvo užsakytas ekspertinis vertinimas, o tai reiškia, kad per šį laiką daugiau dėl jo balsuoti negalima.
Tačiau Lietuvos socialdemokratų partija pateikė panašias naujas pataisas dėl LRT vadovo atleidimo. Jomis taip pat siūloma nustatyti, kad LRT generalinį direktorių taryba į pareigas skiria ir iš jų atleidžia slaptu balsavimu. Be to, įstaigos vadovas dėl nepasitikėjimo galėtų būti atleistas iš pareigų, jei jis netinkamai vykdo įstatyme numatytas funkcijas arba jei taryba nepatvirtina metinės LRT veiklos ataskaitos ir jei už tokį nepasitikėjimą balsuoja daugiau kaip pusė visų tarybos narių, tai yra septyni iš 12.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinį direktorių viešo konkurso būdu penkeriems metams taryba į pareigas skiria ir iš jų atleidžia atviru balsavimu.
LRT tarybą sudaro 12 asmenų. 8 iš jų į Tarybą yra deleguoti politikų – keturi prezidento, po du Seimo valdančiųjų ir Seimo opozicijos. Kiti 4 nariai yra deleguoti įvairių visuomeninių organizacijų.
Taip pat nustatyta, jog visuomeninio transliuotojo vadovas dėl nepasitikėjimo gali būti atleidžiamas tik tuo atveju, jeigu taryba pareikštą nepasitikėjimą grindžia viešuoju interesu ir už tokį nepasitikėjimą balsuoja mažiausiai du trečdaliai jos narių – aštuoni iš 12.
Dėl grėsmės žodžio laisvei antradienį surengtame mitinge prie Seimo dalyvavo apie 10 tūkst. žmonių.
