Po trečiadienio diskusijos Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį priėmė rezoliuciją dėl siūlomo taikos plano Ukrainai ir ES įsipareigojimo siekti teisingos bei ilgalaikės taikos. Dauguma Lietuvos atstovų palaikė rezoliuciją.
Netylant kalboms ir pasipiktinimui dėl JAV stumiamo taikos plano, EP rezoliucijoje, galima sakyti, išdėstoma ES tokio susitarimo vizija – labai optimistiška vizija. Visų pirma, pakartojama, kad jokie sprendimai dėl Ukrainos nebūtų priimami be Ukrainos ir jokie sprendimai dėl Europos – be Europos, o JAV dviprasmiškumas Ukrainos atžvilgiu įvardijamas kaip žalingas taikai.
Teisinga taika gali būti grindžiama tik tvirtu pagrindu: visišku Ukrainos teritoriniu integralumu, visa kompensacija Ukrainai, visiška baudžiamąja atsakomybe už agresijos nusikaltimą.
Dainius Žalimas
Tekste teigiama, kad ilgalaikė taika neįmanoma be veiksmingo ugnies nutraukimo, o ES nepripažins jokios okupuotos Ukrainos teritorijos kaip priklausančios Rusijai. Taip pat raginama suteikti tvirtas ES ir JAV saugumo garantijas Ukrainai, kurios prilygtų NATO 5 straipsniui ir ES sutarties 42 straipsnio 7 dalies nuostatoms, kad būtų išvengta 1994 m. Budapešto memorandumo pasikartojimo.
EP mano, kad Rusija turi būti įpareigota visiškai kompensuoti Ukrainai padarytą materialinę ir nematerialinę žalą, įsipareigoti nedelsiant nutraukti hibridinį karą prieš ES ir jos partneres. Kartu europarlamentarai ragina panaudoti Rusijos įšaldytą turtą kaip reparacijų paskolą Ukrainai, o sankcijų Maskvai nenaikinti iki taikos susitarimo įgyvendinimo ar net atvirkščiai – taikyti papildomas sankcijas, jei Rusija atsisakytų dalyvauti taikos derybose.
„Teisinga taika gali būti grindžiama tik tvirtu pagrindu: visišku Ukrainos teritoriniu integralumu, visa kompensacija Ukrainai, visiška baudžiamąja atsakomybe už agresijos nusikaltimą. Tai nėra derybų pozicijos. Tai yra tarptautinės teisinės prievolės Rusijai“, – trečiadienį per Strasbūre vykusią EP diskusiją kalbėjo Dainius Žalimas, kuris kartu su Rasa Juknevičiene, Pauliumi Saudargu ir Petru Auštrevičiumi buvo vieni iš rezoliucijos iniciatorių.
Ursula von der Leyen išdėstė Komisijos požiūrį į galimą taiką (nors kol kas kyla klausimų dėl ES dalyvavimo prie derybų stalo).
Trečiadienio diskusijoje dėl taikos plano, kuri buvo sušaukta skubos tvarka, dalyvavo ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Ji išdėstė Komisijos požiūrį į galimą taiką (nors kol kas kyla klausimų dėl ES dalyvavimo prie derybų stalo): pirma, bet koks taikos susitarimas turi apimti tvirtas saugumo garantijas; antra, turi būti išlaikytas Ukrainos suverenitetas; trečia, reikia užtikrinti Ukrainos finansinius poreikius 2026–2027 m.; ketvirta, bet kokio taikos susitarimo įgyvendinimas daugiausia priklausys nuo ES ir jos NATO partnerių.
Dauguma EP valdančiųjų ir centristinių jėgų atstovų palaikė tokį požiūrį, smerkė JAV pasiūlymus ir ragino palaikyti Ukrainą. Tradiciškai susivienijo kraštutinė kairė ir kraštutinė dešinė, sakydami, kad reikia sutikti su Ukrainai nepalankiu JAV prezidento Donaldo Trumpo taikos planu.
„Suverenai“ yra prorusiškiausia frakcija EP, nes balsavo prieš visas rezoliucijas, smerkiančias Rusiją bei palaikančias Ukrainą.
„Ar jums ne gėda, kad jūs tik organizuojate diskusijas, rezoliucijas ir nesuteikiate reikiamos pagalbos Ukrainai (karinės, diplomatinės) ir kaltinate Trumpą? Ar nereikėtų jums patiems kaltinti savęs? Jūs neryžtingi, neprincipingi. Apginkite jūs Ukrainą, nereiks Trumpo tada“, – trečiadienį Petras Gražulis užsipuolė kolegą iš valdančiosios Europos liaudies partijos.
Jis priklauso kraštutinės dešinės frakcijai EP – „suverenų“ frakcijai, kurios atstovai diskusijos metu negailėjo kaltinimų Ukrainai ir šlovino JAV planą. Beje, šią savaitę paviešintas „EUobserver“ ir kitų žiniasklaidos priemonių bendras tyrimas rodo, kad „suverenai“ yra prorusiškiausia frakcija EP, nes balsavo prieš visas rezoliucijas, smerkiančias Rusiją bei palaikančias Ukrainą.
Ketvirtadienį EP rezoliuciją „Dėl ES pozicijos dėl pasiūlyto plano ir ES įsipareigojimo siekti teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainai“ palaikė 401 europarlamentaras, 70 buvo prieš ir 90 susilaikė. Dauguma Lietuvos atstovų EP taip pat palaikė ES „svajonių“ taikos planą (P. Gražulis buvo vienintelis iš „suverenų“ frakcijos, palaikęs rezoliuciją). Aurelijus Veryga, kuris yra išvykęs į Uzbekistaną, ir Waldemaras Tomaszewskis balsavime nedalyvavo.
