2021 m. Vakarų remiamą Afganistano Vyriausybę nuvertęs ir į valdžią šalyje sugrįžęs Talibanas – ekstremaliu islamo aiškinimu garsėjanti karinė grupuotė – susidūrė su sunkumais, siekdamas tarptautinio pripažinimo.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Tačiau per pastaruosius ketverius metus talibams pavyko išsikovoti de facto tarptautinės bendruomenės pripažinimą, nors oficialiai šios grupuotės valdžią Afganistane yra pripažinusi tik Rusija.
„Pasaulis pripažino, kad talibai niekur nedings“, – sakė Kanadoje įsikūrusio Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono fondo vyresnysis mokslo darbuotojas Michaelas Kugelmanas.
Šiandienė situacija labai skiriasi nuo pirmojo griežtos linijos islamistų grupuotės valdymo laikotarpio 1996–2001 m., kai Talibano režimas susidūrė su ginkluotu pasipriešinimu, izoliavosi nuo didžiosios dalies išorinio pasaulio ir tapo pasaulio atstumtuoju.
„2021 m. susigrąžinę valdžią talibai įrodė, kad nori ir gali užsitikrinti legitimumą“, – pridūrė M. Kugelmanas.
Kintanti politinė situacija
Daugiau nei tuzinas šalių, įskaitant regionines galias, tokias kaip Rusija ir Kinija, turi ambasadas Kabule, o kai kurios šalys yra priėmusios Talibano diplomatus. Net kelios Vakarų valstybės yra užmezgusios ryšius su Talibanu.
Pragmatizmas yra pagrindinis tokio bendradarbiavimo motyvas: Afganistane įsikūrusi ekstremistų grupuotė „Chorasano Islamo valstybė“, be to, Vakarai siekia grąžinti į tėvynę prieglobsčio negavusius Afganistano piliečius.
„Europoje stiprėja kraštutinių dešiniųjų politinių partijų skatinamas vidinis spaudimas deportuoti afganistaniečių pabėgėlius, kurių prašymai suteikti prieglobstį buvo atmesti, – sakė Londono „Chatham House“ Mokslo ir tyrimų centro asocijuotasis mokslo darbuotojas Hameedas Hakimi. – Europos šalys negali deportuoti afganistaniečių pabėgėlių nederindamos savo veiksmų su Talibano režimu.“
Spalio 21 d. Austrija pirmą kartą nuo 2021 m. deportavo afganistanietį vyrą, o Vokietija praėjusiais metais atnaujino afganistaniečių deportacijos procedūras ir tapo pirmąja taip pasielgusia Vakarų šalimi.
Spalio 20 d. Europos Sąjunga pranešė, kad, siekdama paspartinti asmenų, kuriems nebuvo suteiktas prieglobstis, deportaciją, „inicijavo tiriamuosius kontaktus“ su Talibano Vyriausybe.
Tuo tarpu Europos šalys uždarė Afganistano ambasadas, kuriose vis dar dirbo nuverstos Afganistano Vyriausybės paskirti diplomatai, ir leido Talibano pareigūnams perimti diplomatines misijas.
Europoje pripažįstama, kad „politinė situacija Afganistane iš esmės pasikeitė ir buvusi Afganistano valstybė greičiausiai nebus atkurta“, – sakė H. Hakimi.
Vakarų šalys ėmėsi pastangų užmegzti ryšius su Talibanu, nepaisydamos žmogaus teisių organizacijų protestų. Atgavę valdžia talibai nevengė žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant neteisminius nužudymus. Liepos mėnesį Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė Talibano lyderių arešto orderius, kaltindamas juos moterų ir merginų persekiojimu.
Dar vienas būdas stiprinti legitimumą
Nors talibams bent iš dalies pavyko užsitikrinti legitimumą užsienyje, grupuotės pastangos sustiprinti paramą savoje šalyje nebuvo tokios sėkmingos.
Iš pradžių talibai bandė nuraminti nuogąstaujančius afganistaniečius ir kurti pakankamai nuosaikaus judėjimo įvaizdį, tačiau nesugebėjo išpildyti savo pažadų ir galiausiai stipriai apribojo moterų laisves, žiauriai susidorojo su disidentais ir monopolizavo valdžią.
Skirtingai nei dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, Talibanas nepatiria rimtos vidinės grėsmės savo valdžiai ir tai tik stiprina grupuotės įtaką.
Siekdami sustiprinti legitimumą šalies viduje, talibai pasinaudojo išorės įtampomis.
Šio mėnesio pradžioje Islamabadui surengus oro antskrydžius virš Afganistano sostinės Kabulo, tarp Talibano kovotojų ir Pakistano pajėgų kilo nuožmūs susirėmimai. Oro antskrydžiai ir kovos ant žemės pareikalavo dešimčių žmonių gyvybių abiejose pusėse. Tai buvo rimčiausi kariniai veiksmai tarp šių dviejų valstybių, o jų eskalacija galėjo peraugti į plataus masto karą.
Visgi tarpininkaujant Katarui ir Turkijai buvo susitarta dėl ugnies nutraukimo. Artimiausiomis dienomis šalys surengs taikos derybas Stambule.
„Dėl šios krizės talibai gerokai sustiprino savo legitimumą šalies viduje ir tarptautiniu mastu“, – teigė M. Kugelmanas.
Imdamasis atsakomųjų veiksmų prieš Pakistaną Talibanas sėkmingai sutelkė šalį savo pusėje ir su tarptautinių tarpininkų pagalba pasiekė susitarimą, padėjusį užbaigti šią krizę.
„Talibams tai buvo neabejotina pergalė, nes jie pasiekė vieną iš pagrindinių savo tikslų – užsitikrino legitimumą savo šalyje ir užsienyje“, – pridūrė M. Kugelmanas.
