Lietuvos ir užsienio žiniasklaida pastaruoju metu skelbia daug naujienų apie rusakalbius Latvijos gyventojus, kuriems, dėl Rusijos agresijos griežtėjant politikai, gresia būti išsiųstiems iš šalies. Tačiau paaiškėjo, kad ne viskas yra tiesa.
Pirmiausia žiniasklaidoje pasirodė žinutė, esą maždaug 800 Latvijos gyventojų gresia deportacija, jei jie nemoka valstybinės kalbos. Vėliau – ir tai, kad Latvija esą išsiuntė senjorę, nors ji kalbėjo latviškai. Šia žinute pasidalijo kanalas NEXTA, taip pat ir Lietuvos naujienų portalai.
Žinia apie deportuotą poetę – netiesa
Baltarusijos nepriklausomas kanalas NEXTA, o po jo – žiniasklaidos priemonės Lietuvoje ir užsienyje spalį pranešė, kad Latvija, sugriežtinusi įstatymus, deportavo 75 metų poetę, rusę Liudmilą Mežiną, nors ji buvo išlaikiusi reikalaujamą latvių kalbos egzaminą, neva užkliuvo jos požiūris į Sovietų Sąjungos laikų paminklus.
Ši naujiena sukėlė pasipiktinimą ir Rusijoje, ir Lietuvoje.
„Paprasti rusai yra deportuojami. Kodėl? Nes jie prieš šitas nesąmones, kad reikia griauti paminklus (...). Kiek tai gali tęstis?“ – skelbiama vaizdo įraše. Latviją Rusijoje kritikavo ir kalbinami Rusijos pareigūnai.
Vis tik tokia moteris nebuvo išsiųsta iš šalies, LRT.lt patvirtino Latvijos migracijos ir pilietybės reikalų tarnyba. Žinią paneigė ir ši institucija, ir Užsienio reikalų ministerija. Pastaroji pareikalavo, kad NEXTA pašalintų melagingą vaizdo įrašą, tačiau jis vis dar prieinamas socialiniuose tinkluose.
„Tai Rusijos dezinformacija. Tai nėra tiesa. Toks asmuo, Liudmila Mežina, nebuvo išsiųstas. Tai sąmoningai klaidinanti informacija“, – komentavo Latvijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Diana Eglite.
Kas vyksta Latvijoje?
Praėjusią vasarą Latvijoje buvo pakeistas imigracijos įstatymas, jis numato, kad Latvijoje gyvenantys Rusijos piliečiai, norėdami atnaujinti leidimą nuolat gyventi šalyje, turi būti išlaikę pamatinį latvių kalbos egzaminą, taip pat būti patikrinti dėl grėsmės valstybės saugumui. Skaičiuojama, kad iš viso Latvijoje metų pradžioje gyveno 41 tūkst. Rusijos piliečių, šis skaičius – penktadaliu mažesnis nei iki plataus masto invazijos į Ukrainą.
Spalį pasirodė žinia, kad maždaug 800 rusų gresia išsiuntimas iš šalies. Bet nors užsienio ir Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad 800 rusų yra deportuojami, tai nėra tiesa. Iš tikrųjų 841 Rusijos piliečiui Latvijoje buvo išsiųstas laiškas iš Pilietybės ir migracijos reikalų tarnybos, jame pranešama, kad jie turi iki spalio 13-osios palikti Latviją.
Institucijos ėmė ieškoti jų po vieną ir šiuo metu atnaujina duomenis. Kai kurie Rusijos piliečiai jau išvyko, kai kurie, paaiškėjo, yra mirę. Vis dėlto beveik pusė ieškotų asmenų dokumentus galiausiai pateikė. Latvijos migracijos tarnyba praneša, kad per du mėnesius patikrins kiekvieną atvejį, Rusijos piliečių namus pareigūnai lankys asmeniškai. Tarnybų teigimu, Rusijos piliečiai aktyviai teikia dokumentus.
„Niekas iš šių asmenų nebuvo išsiųstas“, – apie daugiau nei 800 Rusijos piliečių likimą LRT.lt komentavo Latvijos migracijos ir pilietybės reikalų tarnybos atstovė Madara Puke.
Ji akcentavo, kad 361 asmuo galiausiai pateikė dokumentus, o kiti gaus nurodymus išvykti, bet apskritai tikrinama, ar asmuo nori likti Latvijoje,
„Tai ne išsiuntimas prievarta, toks siuntimas būtų paskutinė priemonė“, – sakė ji ir pridūrė, kad Rusijos piliečių statusas ir migracijos tarnybų veikla Latvijoje dažnai sulaukia klaidinančios informacijos bangų.
Nėra tiesa, kad Latvijoje daugiau nei 800 Rusijos pilietybę turinčių gyventojų gresia deportacija prievarta, dalis jų siekia likti Latvijoje. Taip pat Latvija paneigė deportavusi 75 metų amžiaus senjorę.
