Dronams toliau terorizuojant Europos šalis, penktadienį, vadovaujant už gynybą ir kosmosą atsakingam Europos komisarui Andriui Kubiliui, rengiamas susitikimas dėl ES dronų sienos. Svarstoma, kad tokią gynybos liniją su jutikliais, elektroninio trikdymo sistemomis ir antidronine ginkluote galima būtų sukurti per 12 mėnesių.
Virš keturių Danijos oro uostų vėlai trečiadienį ir anksti ketvirtadienį vėl buvo pastebėta neatpažintų dronų. Pirmadienį dėl neatpažintų dronų kelioms valandoms buvo uždarytas Kopenhagos oro uostas ir tai buvo rimčiausias iki šiol įvykdytas išpuolis prieš Danijos ypatingos svarbos infrastruktūrą. Kiek anksčiau Rusijos dronai fiksuoti Lenkijos, Rumunijos ir Baltijos šalių, tarp jų ir Lietuvos, teritorijoje.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Incidentai su dronais kelia didelį susirūpinimą Europoje.
- Planuojamas susitikimas, kuriame bus aptariami konkretūs įsipareigojimai ir rezultatai dėl dronų grėsmės.
- Siūloma sukurti jutiklių, ginkluotės ir trikdymo sistemų derinį, skirtą dronams aptikti ir neutralizuoti.
- Projektas ne tik turi būti technologinis, bet ir apimti doktriną, patirtį, vengti praeities klaidų.
Penktadienį po pietų komisaras A. Kubilius hibridiniu būdu turėtų susitikti su ES Rytų pasienio valstybių (t. y. Lietuvos, Estijos, Latvijos, Suomijos, Lenkijos, Rumunijos, Bulgarijos ir Suomijos) ir Danijos ir Ukrainos atstovais. Kremliui simpatijų neslepiančių Vyriausybių valdomos Vengrija ir Slovakija, kurios taip pat laikomos Rytų flango valstybėmis, iš pradžių neparodė susidomėjimo, bet trečiadienį vis dėlto patvirtinta, kad susitikime turėtų dalyvauti Bratislavos atstovai.
„Tai, ko galima tikėtis iš šio susitikimo ir ko mes neabejotinai tikimės iš valstybių narių, nėra tik gražus susitikimas popieriuje, tai susitikimas, kuriame bus prisiimti tvirti įsipareigojimai ir pasiekti konkretūs rezultatai“, – trečiadienį per vidurdienio spaudos konferenciją teigė Europos Komisijos atstovas spaudai Thomas Regnier, tačiau jis atsisakė įvardyti konkrečią dienotvarkę ir klausimus.
Ir komisaras A. Kubilius iš tiesų paminėjo vienų metų terminą. Jis taip pat šiek tiek optimistiškesnis kalbant apie dronų aptikimą.
Kiek anksčiau A. Kubilius žiniasklaidai teigė, kad diskusijos dar tik pradiniame etape, tačiau, pasak jo, dronų siena bus jutiklių ir įvairios ginkluotės bei trikdymo sistemų, kurios aptiktų ir neutralizuotų atskrendančius dronus, derinys, tai būtų galima įgyvendinti per metus.
„Komisaras A. Kubilius jau gana daug bendravo su valstybėmis narėmis, įskaitant ir tas, kurios dalyvaus. (...) Diskusijos jau vyksta. Žinome ir apie tai išsamiau papasakosime penktadienį vyksiančiame pokalbyje, tačiau žinome, kad valstybės narės mumis domisi. Žinome kai kuriuos jų pajėgumus. Taip pat turime žinoti kai kuriuos jų poreikius. Tuo remdamiesi, žinoma, parengsime dronų sieną, – kalbėjo Th. Regnier. – Ir komisaras A. Kubilius iš tiesų paminėjo vienų metų terminą. Jis taip pat šiek tiek optimistiškesnis kalbant apie dronų aptikimą. Tačiau visa tai dar reikia aptarti ir techniniu lygmeniu.“
Komisijos atstovas irgi teigė, kad šiuo klausimu ES bendradarbiaus su NATO. Antradienį Aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte teigė, kad sąjungininkai ieško sprendimų: „Mes nuolat mokomės ir adaptuojame savo technologijas ir taktiką, atsižvelgdami į kintančią grėsmių aplinką, įskaitant ir dronus. (...) Ilguoju laikotarpiu nėra tvaru numušti, tarkime, tūkstantį ar du tūkstančius kainuojantį droną su pusę milijono ar milijoną kainuojančia raketa. Mums reikia dronų perėmiklių tuo pačiu lygiu. Tai yra dalis „Rytų sargybinio“.“
Balandžio mėnesį Komisija atmetė Baltijos šalių ir Lenkijos paraišką finansuoti dronų sieną pasienyje su Rusija ir Baltarusija. Tuomet šios Rytų pasienio šalys prašė tik 12 mln. eurų. Rugpjūtį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pasiūlytame dronų sienos projekte apskaičiuota, kad vien jutiklių sistema 100 km ruožui kainuos 1,7 mln. eurų. ES rytinė siena yra beveik 5 tūkst. kilometrų.
A. Kubilius teigia, kad dar anksti įvardinti ES dronų sienos kainą, bet jis neabejoja, kad dabar Briuselio pozicija pasikeitusi. Mat rugsėjo mėnesį per savo metinę kalbą Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pažymėjo: „Nėra jokių abejonių: Europos rytinis flangas saugo visą Europą. Nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Štai kodėl privalome investuoti į jo palaikymą per rytinio flango stebėjimą. Tai reiškia suteikti Europai nepriklausomą strateginį pajėgumą. (...) Privalome įsiklausyti į savo draugų iš Baltijos šalių raginimą ir pastatyti dronų sieną.“
Niccolò Comini iš Amerikos verslo instituto rašo, kad ES dronų sienos projektas negali remtis vien tik mažų bepiločių orlaivių perėmimo būriais, nes dronų debesys yra pažeidžiami priešo elektroninio karo. Be to, būtina sukurti sudėtingą ir saugią dronų valdymo ir kontrolės sistemą, elektromagnetinio mūšio valdymo sistemą, suteikiančią dronų operatoriams galimybę lanksčiai keisti dažnius. Dronai turėtų būti organizuojami pagal padalinių hierarchiją, sumažinant priešo elektroninio karo veiksmingumą, nes mažesnės dronų grupės turėtų veikti skirtingais radijo dažniais, taip pat tai užtikrintų tinkamą priešiškų ir draugiškų dronų atpažinimą mūšio įkarštyje.
Be to, „vien technologijų nepakanka, svarbu ir doktrina bei patirtis“, rašo jis analitinio centro CEPA svetainėje. Kartu ekspertas pažymi, kad ES negali delsti ir turi pasimokyti iš savo praeities klaidų.
„Galbūt dar svarbiau, kad Europa turi vengti senų elgesio modelių, tokių kaip „Eurodrone“ programa. Apie sprendimą vykdyti šią programą buvo paskelbta 2013 m. kaip apie Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos bendradarbiavimą kuriant bendrą vidutinio aukščio ilgo nuotolio droną. Po aštuonerius metus trukusių nacionalinių vyriausybių ginčų buvo sudarytos sutartys, o pristatymas numatytas 2028 m., praėjus 15 metų nuo projekto paskelbimo“, – rašo N. Comini. Vis dėlto jis optimistiškai priduria, kad „Europos investicijos į rytinį flangą galėtų padėti konsoliduoti susiskaldžiusią Europos gynybos rinką“.
