Europos Komisijai (EK) pasiūlius apriboti prekybos ryšius su Izraeliu ir paskelbti sankcijas jo ministrams, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako į tai žiūrintis skeptiškai.
„Aš nesu tikras, kas tai yra, ar tai yra priemonės paveikti Izraelio laikyseną, ar tai yra priemonės nubausti Izraelį už tai, kas vyksta, ir kaip mes matome tolesnį išjudėjimą į priekį“, – susitikime su Demokratų frakcijos Seime atstovais ketvirtadienį kalbėjo K. Budrys.
„Aš turiu skepsio dėl jų (priemonių – BNS). Vis dėlto, tie diplomatiniai ryšiai, kanalai, tas dialogas, kurį mes turime, kvietimas įgyvendinti susitarimus, (...) čia reikia spausti, kad būtų įgyvendinta“, – teigė jis.
EK trečiadienį paskelbė, kad įšaldys apie 20 mln. eurų dvišalės paramos Izraeliui.
Pagal savo naujus pasiūlymus, Briuselis taip pat spaudžia sustabdyti bendradarbiavimo susitarimo su Izraeliu dalis, kurios leidžia sumažinti muitus iš šios šalies importuojamoms prekėms.
Pasak pareigūnų, tai paveiktų daugiau nei trečdalį Izraelio eksporto į Europos Sąjungą (ES), kurio vertė siekia apie 6 mlrd. eurų, įskaitant pagrindinius žemės ūkio produktus, tokius kaip datulės ir riešutai.
EK taip pat paragino įšaldyti Izraelio kraštutinių dešiniųjų pažiūrų nacionalinio saugumo ministro Itamaro Ben-Gviro ir finansų ministro Bezalelio Smotricho turtą bloke ir uždrausti jiems išduoti vizas, sakydama, kad jų ekstremistinė retorika kursto smurtą.
Lietuvos diplomatijos vadovo teigimu, žemyno politikai patiria didelį visuomenės spaudimą imtis priemonių prieš Izraelį.
„Spaudimas Europoje milžiniškas yra, paskutinės išvykos, daugiašaliai renginiai, kas bebūtų, ar konferencija Slovėnijoje, ar susitikimas Kopenhagoje, be puodų daužymo ir be Palestinos vėliavų nepraeina nė vienas, reikia suprasti, kokioje terpėje dirba užsienio politikos formuotojai“, – kalbėjo K. Budrys.
„Reikia tęsti pokalbius su Izraeliu, nes, visų pirma, jie turi būti suinteresuoti galutinai nesugriauti santykių su Europa, nes ta cancel kultūra, ta banga, kuri eina iš kultūros, sporto renginių, iš visur išstumti Izraelį, mes prarasime Izraelį kaip Europos dalį, čia jau su visomis geopolitinėmis pasekmėmis yra blogas dalykas“, – teigė jis.
Pasiūlytos sankcijos yra rimčiausias Bendrijos bandymas daryti spaudimą Izraeliui.
Tačiau pagrindinių valstybių narių, ypač Vokietijos ir Italijos, pasipriešinimas reiškia, kad joms bus sunku gauti pakankamai ES šalių paramą, reikalingą norint priimti šį projektą.
Šis nenoras jau sustabdė švelnesnį pasiūlymą sumažinti finansavimą Izraelio technologijų startuoliams, sukėlusį daugelio ES šalių, reikalaujančių imtis veiksmų, pasipiktinimą.
Tačiau EK gali pati nuspręsti įšaldyti dvišalę paramą.
Izraelis jau paragino Briuselį neįgyvendinti šių pasiūlymų.
Raginimas imtis veiksmų ES pasirodė Izraeliui sulaukus naujo tarptautinio pasmerkimo dėl jo pradėto didelio masto sausumos puolimo prieš Gazos miestą.
Karą Gazos Ruože sukėlė „Hamas“ išpuolis Izraelyje 2023-iųjų spalio 7 dieną, per kurį žuvo 1 219 žmonių, daugiausia civilių, rodo AFP turimi skaičiai, paremti oficialiais duomenimis.
Remiantis „Hamas“ valdomos Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Izraelio atsakomasis puolimas nusinešė mažiausiai 64 tūkst. 964 palestiniečių, daugiausia civilių, gyvybes. Jungtinės Tautos šiuos duomenis laiko patikimais.
Izraelio kariuomenės vertinimu, Gazos miesto teritorijoje veikia 2–3 tūkst. „Hamas“ kovotojų, o miestą jau paliko apie 40 proc. civilių gyventojų.
Budrys ragina ES didinti gynybos finansavimą sieną su Rusija ir Baltarusija turinčioms šalims
Po pastarųjų incidentų Lenkijoje, kuomet į jos teritoriją įskrido beveik dvi dešimtys rusiškų dronų, Lietuvos diplomatijos vadovas teigia, kad ES turėtų skirti didesnį finansavimą su šalimis agresorėmis besiribojančioms Bendrijos valstybėms.
„Privalome stiprinti ES rytinį pasienį, nes būtent ten prasideda Europos saugumas. Būtinas didesnis ES finansavimas rytinėms ES narėms, besiribojančioms su Rusija ir Baltarusija. Tikimės reikšmingo ES finansavimo Lietuvai ypač svarbioms iniciatyvoms – Baltijos gynybos linijos, Rytų skydo, dronų sienos“, – ketvirtadienį susitikęs su eurokomisaru Andriumi Kubiliumi kalbėjo K. Budrys.
Susitikime jis pabrėžė, kad išaugęs Europos Komisijos (EK) dėmesys gynybos sričiai bei naujos ES gynybos ir saugumo iniciatyvos yra labai svarbūs, siekiant stiprios ir atsparios Europos bei padėti nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai.
K. Budrys taip pat pasveikino EK sprendimą Lietuvos gynybai skirti 6,3 mlrd. eurų pagal naują ES gynybos pajėgumų stiprinimo priemonę (SAFE).
Susitikime ministras su eurokomisaru taip pat aptarė paramos Ukrainą klausimus ir ES iniciatyvas, didinančiais Ukrainos gynybos pramonės integraciją į ES gynybos pramonę, būsimą ES daugiametę finansinę programą 2028–2034 metų laikotarpiu.
ELTA primena, kad praeitą savaitę Lenkijos ginkluotosios pajėgos numušė dronus virš savo teritorijos po pakartotinių oro erdvės pažeidimų vykstant Rusijos atakai prieš Ukrainą.
