Lietuvai pagal naująją priemonę Europos Komisijos paskolų gynybos priemonėms įsigyti (SAFE) skirta virš 6,3 mlrd. eurų.
Lietuva savo paraiškoje, kurią parengė Krašto apsaugos ministerija, nurodė preliminarias paskolos sumas: minimalią – 5 mlrd. eurų ir maksimalią – 8,76 mlrd. eurų. Galima palyginti: 2025 m. Lietuvos gynybos biudžetas sudaro 2,4 mlrd. eurų, o įskaitant planuojamus skirti papildomus 800 mln. eurų – 3,2 mlrd. eurų.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau sakė besitikintis, kad pavyks gauti maksimalią norimą sumą.
„SAFE instrumentas šiuo metu yra ypač svarbus. Kaip minėjau, Lietuva yra pateikusi paraišką 8 mlrd. eurų paskolai, iš jų 7 mlrd. eurų bus skirti mūsų nacionalinei divizijai įkurti ir vystyti iki 2030-ųjų, dar 1 mlrd. eurų bus skirti stiprinti mūsų sienos apsaugai, vystant Baltijos gynybos liniją kartu su mūsų kaimyne Lenkija“, – sakė Lietuvos vadovas.
Pasak gynybos ir kosmoso komisaro Andriaus Kubiliaus, visų šalių „apetitas buvo didelis“ šioms paskoloms.
„Mes turime 150 mlrd. eurų paskolų paketą, o maksimalūs prašymai viršijo 180 mlrd. eurų. Tai dabar mūsų formulė garantuoja, kad visos šalys gavo minimalias sumas, kurių prašė, ir šiek tiek daugiau, bet ne daug daugiau, – LRT teigė komisaras. – Tai Lietuva pateikdama savo prašymą, kiek aš suprantu, pateikė ir minimalią sumą, ir maksimalią sumą. Minimali suma yra apie 6 mlrd. eurų, maksimali – apie 8 mlrd. eurų, bet Lietuvos visuomenėje visi girdėjo tik apie 8 mlrd.“
Iš viso 19 šalių narių
Gegužę pradėjusi veikti SAFE paskolų priemonė numato 150 mlrd. eurų lengvatinėms paskoloms gynybos priemonėms įsigyti. Briuselis pasiūlė 45 metų laikotarpį paskoloms grąžinti ir iki 15 procentų avansinius mokėjimus. Pigios ilgalaikės paskolos būtų finansuojamos iš ES lygmens skolos, pasinaudojant bloko AAA kredito reitingu. Tai daro paskolas patrauklias, ypač šalims, kurių skolinimosi kaina rinkose būtų didesnė.
Paskolos bus suteiktos valstybėms narėms remiantis nacionaliniais planais. Už šiuos pinigus valstybė narė galės įsigyti šaudmenų ir raketų, artilerijos sistemų, dronų ir priešdroninių sistemų, oro ir raketų gynybos sistemų ir t. t.
Tiesa, yra viena rimta sąlyga, kuri nukreipta skatinti ES gynybos pramonę, bet nepatinka sąjungininkams NATO, ypač amerikiečiams. Komponentų, pagamintų ne ES, ne Europos ekonominėje erdvėje, ne Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėse arba ne Ukrainoje, kaina neturi viršyti 35 proc. galutinės įsigyjamai ginkluotei numatytos kainos. Tai gali sukelti sunkumų įsigyjant JAV ginkluotės, nors konstatuojamosiose dalyse įtraukta papildoma formuluotė, siekiant sustiprinti transatlantinį aspektą ir užtikrinti papildomumą su NATO.
EK jau įgyvendina kitą Europos gynybos gaivinimo priemonę – suteikti tam tikrą finansinį lankstumą, t. y. leidimą, kad biudžeto deficitas viršytų 3 proc. nuo BVP, jei lėšos skiriamos gynybai. Tai esą per visas ES šalis suteiks 650 mlrd. eurų gynybai.
Lietuva gegužės pradžioje formaliai pristatė kreipimąsi į EK leisti taikyti šią išimtį. Tiesa, neapsieita ir be kritikos, nes Lietuva šiek tiek pavėlavo iki nominalaus termino pateikti prašymą.
Galiausiai birželį Komisija nusprendė leisti Lietuvai, kaip ir dar 15 valstybių, didinti biudžeto deficitą.
