Visam pasauliui sutelkus dėmesį į Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimą Aliaskoje ir diskutuojant, ar tai padės pasiekti taiką kare Ukrainoje, pačiame Kyjive pereitą savaitę, be minėtų derybų, dėmesio centre buvo dar kelios temos. Mat kol pasaulis diskutuoja apie teorines karo baigties galimybes, Ukrainoje kovos tampa vis įnirtingesnės, o dėl gausėjančių dronų atakų civilių žūtys viršija liūdnus rekordus.
Liepos mėnuo civiliams tapo pats kruviniausias per 3,5 karo metų. Jungtinių Tautų duomenimis, liepą Ukrainoje dėl karo veiksmų žuvo 286 civiliai, o dar 1 388 buvo sužeisti. Dažnėjančios civilių žūtys ir pranešimai iš fronto apie blogėjančią padėtį galimai paskatino masinę vaikinų iki 17 metų emigraciją, tai sukėlė nerimą Vyriausybei, o prezidentas pasiūlė priimti kontroversišką įstatymą. Volodymyras Zelenskis paragino Vyriausybę nebedrausti į užsienį išvykti vaikinams iki 22 metų, nors kilus karui sienos buvo uždarytos vyrams nuo 18 iki 60 metų.
Ar toks įstatymas bus priimtas, neaišku, nes dalis ekspertų gąsdina, jog tai dar labiau padidins jaunų vyrų išvykimą. Migracinės politikos biuro vadovas Vasilis Voskoboinikas tinklapiui „Hromadske“ prezidento iniciatyvą vertina dvejopai. Iš vienos pusės ji esą yra teigiama, nes įstatymas paneigtų gandus, kad ketinama mobilizacijos amžių paankstinti ir armijon šaukti vyrus nebe nuo 25, o nuo 18 metų. Tai sumažintų tėvų nerimą ir siekį 16–17 metų berniukus išvežti į užsienį. Be to, sociologas priminė, jog 18–22 metų vaikinai jau vadovaujasi savo asmenine, o ne tėvų nuomone, todėl pasilikę šalyje gali savanoriškai prisijungti prie armijos, o paauglystėje išvežti užsienin vargu ar sugrįš kariauti.
V. Voskoboinikas abejoja, ar leidimas vykti į užsienį iki 22 metų sumažins jaunimo emigraciją, nes nedings pagrindinė tokio noro priežastis – karas ir priverstinė mobilizacija. Sociologas priminė įmonės „Gradus Research“ atliktą apklausą, pagal kurią net 83 procentai jaunimo norėtų persikelti į užsienį. V. Voskoboinikas abejoja ir tuo, ar abiturientus, kurie vidurinę mokyklą paprastai baigia būdami 17 metų, pasilikti studijuoti Ukrainoje paskatins V. Zelenskio nurodymas padidinti mokslo stipendijas. Eurostato duomenimis, į ES šalis karo metu oficialiai atvyko 4,2 mln. ukrainiečių, trečdalis iš jų buvo nesulaukę 18 metų amžiaus. Užsienyje studijuojančių ukrainiečių skaičius karo metais padidėjo penkeriopai.
Pastarąsias prezidento iniciatyvas apžvalgininkai gretina su prieš pusmetį įvesta specialia finansinio skatinimo programa 18–24 metų vaikinams, kurie mobilizuosis armijon. Už vienų metų tarnybą jaunuoliai gaus milijoną grivinų, o po tarnybos bus suteiktas beprocentis kreditas nekilnojamam turtui įsigyti, jie galės be konkurso tapti aukštosios mokyklos studentais ir nedraudžiami išvykti į užsienį. Prieš mėnesį specialiu įstatymu buvo paraginta mobilizuotis armijon ir vyrus virš 60 metų, žadant gerą atlygį ir lengvesnę tarnybą.
Visi šie nutarimai patvirtina karo ekspertų teiginius, jog armijoje yra didžiulis karių trūkumas, o vyriausybė siekia jį sumažinti specialiomis skatinimo programomis. Tai, jog fronte padėtis yra sunki, patvirtino kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis, pereitą savaitę pripažinęs, jog priešai bando prasiveržti visoje Rytų fronto linijoje. Kalbas apie blogėjančią situaciją fronte paskatino gilus priešo prasiveržimas ties Dobropilia, siekiant jį sustabdyti ten buvo skubiai permesti papildomi ukrainiečių daliniai. Šiems pavyko prasiveržimą sustabdyti ir atkovoti dalį teritorijos, tačiau kaip įvykiai klostysis toliau, nuspėti sunku, mat Maskva į tą ruožą irgi pasiuntė daugiau karių, perkėlusi juos iš Sumų regiono.
Panašiai sunku nuspėti ir kokie bus D. Trumpo susitikimo su V. Putinu Aliaskoje vaisiai. Iš karto po susitikimo Ukrainos žiniasklaidoje įsivyravo emocinga kritika JAV vadovui dėl demonstruotos pagarbos V. Putinui ir pagyrų Baltarusijos diktatoriui Aliaksandrui Lukašenkai ir atsisakymo derybų pakviesti V. Zelenskį. Dalykiški derybų vertinimai ėmė rodytis tik po dviejų parų, o pirmas susidariusią situaciją objektyviai pakomentavo įtakingiausio Vakarų Ukrainos tinklapio „Zahid.net“ apžvalgininkas Petro Gerasimenko. Komentatorius derybas Aliaskoje įvertino kaip didelį progresą siekiant taikos. Pareiškė, jog paliaubų sudarymo galimybė tapo „pati didžiausia per visą karą“ ir galimai „esam per žingsnį nuo taikos“.
Tačiau dėl objektyvių vidaus ir išorinių priežasčių taika reikš vien karo įšaldymą, bet ne užbaigimą. Teks susitaikyti su tuo, jog nė vienas iš karo įšaldymo variantų nenumatys teisingumo atkūrimo, okupuotų žemių grąžinimo Ukrainai, agresoriaus nubaudimo, reparacijų išmokėjimo Kyjivui, Rusijos armijos atitraukimo iki ikikarinės ribos. Vakarai greičiausiai atšauks sankcijas Rusijai, o NATO neoficialiai pasižadės nepriimti į savo gretas Ukrainos. Apžvalgininko teigimu, Vakarams nesuteikiant Ukrainai tvirtų pagalbos garantijų saugumą užtikrinti privalės Ukrainos armija. Jis retoriškai klausia, ar partneriai suteiks reikiamos įrangos ir paramos, kad Kyjivas atkurtų ekonomiką ir karo pramonę.
P. Gerasimenkos teigimu, sudarant taiką Ukrainai „teks rinktis tarp blogo ir blogiausio scenarijaus“. Blogiausiu yra vadinamas V. Putino siūlymas, kad Ukraina Rusijai atiduotų visus Donecko ir Zaporižios regionus, nors rusai yra užėmę tik dalį teritorijos. Tokiu atveju iškiltų didelė grėsmė gretimiems regionams, nes kilus naujam konfliktui karai iš karto persimestų į juos. Apžvalgininkas spėja, jog taika bus sudaryta demarkacinę liniją nustatant palei ribą, ties kuria stovi abi armijos. Tačiau nė vienas taikos variantas negarantuos, kad Rusija vėl nepradės karo, o Maskva net derybų metu gali vykdyti puolimus, nes tą darė Minsko derybų metu 2014 ir 2015 metais. P. Gerasimenka pripažįsta, jog šiuo metu vyksta tiek daug oficialių ir užkulisinių derybų, jog sunku prognozuoti, kuo baigsis D.Trumpo ultimatumas Rusijai užbaigti karą. Jei susitarti dėl paliaubų nepavyks, karas užsitęs, o jei bus susitarta dėl taikos, ji taps „skausmingu kompromisu Kyjivui“.
Įtakingiausio šalies dienraščio „Ukrainska pravda“ redaktorė Sevgil Musajeva parašė, jog derybos Aliaskoje šį karą padalijo į dvi dalis – nuo visiškos V. Putino izoliacijos iki jam patiesto raudono kilimo. Vėl tapo akivaizdu, kad „pasaulis pripažįsta vien jėgos teisę“, todėl, nors ukrainiečiai karo nepralaimėjo, „esame verčiami elgtis taip, tarsi privalėtume pripažinti pralaimėjimą“. Redaktorės teigimu, tautai tai pati pavojingiausia pralaimėjimo forma – „minčių kapituliacija“, nes viduje susitaikius su kapituliacija ji įsivyraus ir išorėje. (Pataisyta 2025-08-19, 17:58.)
S. Musajeva ragina tėvynainius nenusivilti tuo, jog taikos sutartis galimai bus neteisinga jų atžvilgiu, nes ukrainiečiai „pirmą kartą per šimtmečius davė garbingą atkirtį“, „nenulenkė galvos“ ir tapo ne „imperijos nuolauža, bet jos paneigimu“. Pasaulis tai esą pamatė ir todėl atėjo pagalbon, nes „padeda ne tiems, kas verkia, o tiems, kas atsilaiko“. Redaktorė ragina tautiečius tikėti, kad ateityje išauš teisingumo pavasaris, ir kviečia tam ruoštis vykdant tris įsipareigojimus. Pirma – nepamiršti Bučos ir kitų žudynių, kankinimų nelaisvėje ir vaikų grobimo. Antra, tauta turi stiprinti armiją, ekonomiką, mokslą, kultūrą – turi tapti tokia šalimi, į kurią būtų norima atvykti gyventi, o ne iš jos emigruoti. Trečia, reikia tapti atsakingiems – ne tik už protėvius ir dabar atgulusius žemėn, bet ir už būsimas kartas, nes tik tokią naštą prisiėmus galima tikėtis ir šiame kare ateityje padėti lemiamą tašką.
Šis tekstas buvo redaguotas. Iš jo pašalinta Dirbtinio intelekto sukurta nuotrauka.
