Vis daugiau rezervininkų, sudarančių Izraelio kariuomenės stuburą, atsisako kovoti Gazoje. Taip pat auga ir savižudybių skaičiai – daugiausia tyloje. Visuomenėje tai nėra plačiai aptarinėjama, o artimieji siekia, kad kariuomenė atskleistų tikrąjį problemos mastą.
Portalas LRT.lt lankėsi Izraelyje ir okupuotame Vakarų Krante, ten apžvelgė spalio 7-osios lūžius šalyje ir situaciją Gazos Ruože iš toli. Nuo karo pradžios tarptautiniams žurnalistams patekti į Gazą draudžia Izraelis. Visus tekstus rasite čia.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Rezervininkų skaičius mažėja, kariai abejoja karo legitimumu ir Izraelio Vyriausybės tikslais, įskaitant nausėdijas ir okupaciją.
- Izraelio spaudoje daugėja karių pasakojimų apie tai, ką jie matė Gazos Ruože, įskaitant civilių žudynes ir galimus karo nusikaltimus.
- Kariai atsisako grįžti į Gazą ir dėl nuovargio, ir dėl finansinių sunkumų.
- Liepos viduryje Izraelio parlamento Kneseto nariai kreipėsi į Gynybos komitetą, prašydami reaguoti į didėjantį savižudybių skaičių kariuomenėje.
Yotamas Vilkas prisijungė prie kovos pačią pirmąją grupuotės „Hamas“ išpuolio dieną – 2023-iųjų spalio 7 d. Klausimų, kodėl reikia prisijungti prie kovos, tada jam nekilo: „Mums buvo sakyta, kad karas turi tam tikrų tikslų – sugrąžinti saugumą Izraelio žmonėms, susigrąžinti Izraelio įkaitus ir turėti svertų pakeisti „Hamas“, nugalėti „Hamas“ kaip teroristinę organizaciją.“
Kartu su juo į kariuomenę plūstelėjo šimtai tūkstančių rezervininkų. Pamačius grupuotės „Hamas“ išpuolio žiaurumus, vyravo noras atkeršyti ir susigrąžinti įkaitus, sako Y. Vilkas.
Tačiau, einant jau 21-ajam karo mėnesiui ir Izraelio kampanijai išsiplėtus į Libaną, Iraną bei Siriją, rezervininkų, sutinkančių jungtis į kovą, skaičiai mažėja – kariuomenė skelbia, kad dabar į tarnybą atvyksta apie 60 procentų pašauktų rezervininkų, tačiau kiti kalba apie dar mažesnius skaičius.
Anot leidinio „The Times of Israel“, jau šią gegužę kariuomenė šaukiamųjų skaičių turėjo padidinti iki 450 000 – daugiausia per visą Izraelio istoriją.
Kodėl kariai atsisako grįžti į Gazą, Y. Vilkas įvardija karo legitimumo ir prasmės jausmo praradimą. Anot jo, Izraelio valdžia nesugeba arba net sabotuoja bandymus pasiekti paliaubas, kurios išlaisvintų įkaitus, ir vis labiau paklūsta radikalios Vyriausybės dalies karo tikslams.
„Nereikia, kad aš jums aiškinčiau, ką dabar kalba Izraelio Vyriausybė – apie nausėdijas, okupaciją ir etninį valymą, – LRT.lt sakė jis. – Jie tai stumia į priekį per nekaltų ten gyvenančių žmonių kūnus, per Izraelio įkaitų kūnus, taip pat per mano ir mano draugų kūnus.“
„Mes visi tapome įrankiu, kurį Izraelio Vyriausybė naudoja stumdama ideologiją, kurios dauguma Izraelio visuomenės nenori, – pridūrė Y. Vilkas. – Mes per ilgai buvome akli Gazos destrukcijai ir mirtims Gazoje.“
Kartu su daugiau nei 350 karių jis kaip dalis neformalios grupės „Kariai už įkaitus“ 2024 m. spalį pasirašė kreipimąsi į Izraelio valdžią, reikalaujantį greičiau pasiekti susitarimą dėl įkaitų ir paliaubas.
Iš karto po to jis buvo atleistas iš tarnybos.
„Tada dar labai abejojau savo pasirinkimu. Bet šiandien tikrai negalima pateisinti dalyvavimo šiame kare, – sakė jis. – Vyriausybė mums žadėjo, kad nausėdijos nebus karo tikslas, visuomenėje buvo sutarimas, dėl ko kovojame.“
„Izraeliui nėra didesnės egzistencinės grėsmės nei dabartinė Izraelio Vyriausybė ir jos vykdoma politika. Nežinau, kiek dar turime laiko, kad išgelbėtume šalį“, – pridūrė jis.
Karių liudijimai
Pastaruosius mėnesius Izraelio spaudoje pradėjo daugėti karių – tiek nuolatinės tarnybos, tiek rezervininkų – liudijimų apie kylantį pyktį bei nuovargį, nematant karo pabaigos.
Vienas pagrindinių ir opoziciją palaikančių Izraelio dienraščių „Haaretz“ dar liepos pradžioje paskelbė penkis anoniminius karių pasakojimus apie tai, ką jie matė Gazos Ruože: draugų žūtis, subombarduotų vaikų kūnus griuvėsiuose ir dezertyravimą.
„Kažkuriuo metu tiesiog nustojau tikėti tuo, ką darome. Pirmaisiais metais buvau visiškai atsidavęs kiekvienai misijai. Tikrai tikėjau, kad esame kažko istorinio dalimi, kad saugome Izraelio civilius, kad padedame išgelbėti įkaitus“, – leidiniui „Haaretz“ pasakojo 22 metų karys Uri.
„Kiekvienas, turintis bent pusę smegenų, mato, kad šis karas tęsiasi dėl politinių priežasčių“, – pridūrė jis.
Dar kitas karys, Itamaras Schwatzas, dienraščiui „Haaretz“ sakė, kad spalio 7-osios išpuoliai jam priminė apie Holokaustą ir kaip jiems mokykloje pasakojo, kad brutaliai elgėsi ir paprasti žmonės.
Anot jo, tai vėliau taip pat atsitiko ir Izraelyje su karu Gazoje – žmonės pritarė žiaurumams.
„Vienas kariuomenės draugas juokauja apie „miltų skerdynes“ [žmones, nužudytus pagalbos dalijimo vietose] ir apie tai, kiek teroristų jis nužudė. Kitas pasakoja istoriją apie „mačo“ kuopos vadą, kuris šovė sulaikytajam į galvą, nes šis į jį spjovė“, – sakė jis.
Nevyriausybinė organizacija „Breaking the Silence“ (liet. Nutraukti tylą) nuo pat karo pradžios renka karių liudijimus apie galimus karo nusikaltimus.
Kariai jiems pasakojo apie įsakymus nušauti visus vyrus vietose, kur vyko karinės operacijos, o civiliams buvo liepta evakuotis – net jei ne visi tai galėjo padaryti.
„Kareiviams, kiek mums žinoma, daugeliu atvejų tose vietovėse bent jau buvo pasakyta, kad bet kurį kovinio amžiaus vyrą reikia nušauti. Kariams liepiama elgtis savo nuožiūra“, – jos atstovas ir buvęs IDF karys Joelis Karmelis sakė LRT.lt Tel Avive.
„Bet, kai nurodoma nušauti kovinio amžiaus vyrą, tai paprastai vienam kareiviui reiškia viena, o kitam – visai ką kita, – sakė jis. – Iš didelio atstumo net sunku suprasti, ar tai vyras, ar moteris, jau nekalbant apie tai, ar tai dvylikametis, penkiolikmetis, ar tai 18, 20 metų amžiaus žmogus.“
Organizacija taip pat atkreipia dėmesį į Izraelio karių prisidengimą civiliais. Anot jų gautų liudijimų, Izraelio kariai leisdavo į galimai užminuotus tunelius ir namus paimtus civilius, taip naudodami juos kaip skydus.
„Tai tapo įprasta kariuomenės praktika“, – sakė jis, pridurdamas, kad taip elgiasi abi kariaujančios pusės.
Pati organizacija buvo įsteigta dar 2004 m., o pasaulyje tapo žinoma prieš keliasdešimt metų, viena pirmųjų atskleidusi kariuomenės žiaurumus okupuotame Vakarų Krante.
„Izraeliečiams labai sunku tai išgirsti, – sakė jis. – Mes tikimės, žinučių perdavimas iš karių, žmonių, kuriuos siuntėme į karą, žmonių, kuriuos pažįstame, mūsų brolių, sūnų, kolegų darbe ir pan., perspektyvos taps būdu pasiekti Izraelio visuomenę. “
![Karių liudijimų daugėja ir dėl karo tikslų pasikeitimų, anot J. Karmelio, „būtina išlaikyti šią Vyriausybę, kad būtų dar sunkiau ištirti [įvykius], kurie privedė prie spalio 7-osios, ir padėti kraštutinei dešinei ar nacionalistinei religinei Vyriausybės daliai, kuri yra labai galinga, pasiekti savo ilgalaikius tikslus“](/img/2025/08/05/2147116-626503-756x425.jpg "Karių liudijimų daugėja ir dėl karo tikslų pasikeitimų, anot J. Karmelio, „būtina išlaikyti šią Vyriausybę, kad būtų dar sunkiau ištirti [įvykius], kurie privedė prie spalio 7-osios, ir padėti kraštutinei dešinei ar nacionalistinei religinei Vyriausybės daliai, kuri yra labai galinga, pasiekti savo ilgalaikius tikslus“")
Augantis savižudybių skaičius
Hebrajų universiteto sociologė Jael Berda sako, kad atsisakymo grįžti kovoti priežastys yra įvairios – ir nuovargis, ir finansinis smūgis.
„Kariuomenė dabar bando stipria finansine parama pritraukti daugiau rezervininkų“, – LRT.lt sakė J. Berda.
Anot žurnalo „+972“ cituoto šalies darbo biržos tyrimo, 48 proc. rezervininkų nurodė, kad nuo spalio 7 d. prarado daug pajamų, o 41 proc. teigė, kad dėl ilgesnio buvimo rezerve buvo atleisti iš darbo arba priversti jį palikti.
LRT.lt kreipėsi komentaro į Izraelio gynybos pajėgas tačiau atsakymo nesulaukė.
Nors atvykti į tarnybą atsisakantiems rezervininkams grasinama teismais, persekiojami tik nedaugelis. Daug griežčiau žiūrima į jaunuolius, atsisakančius atlikti privalomąją tarnybą – bent keli buvo nuteisti.
J. Berda sako, kad tik nedidelė dalis žmonių garsiai įvardija, kad atsisako grįžti dėl to, ką matė ar turėjo daryti Gazoje, o dažnai tai daro tyliai, vengdami neigiamos visuomenės reakcijos.
„Girdime siaubingų istorijų: kariai sako, kad nebegali tęsti, reikia psichologinės, finansinės ar kitokios pagalbos, tačiau jie siunčiami atgal, o paskui nusižudo“, – sakė ji.
Liepos viduryje Izraelio parlamento Kneseto nariai kreipėsi į Gynybos komitetą, prašydami reaguoti į didėjantį savižudybių skaičių kariuomenėje.
Anot jų turimos informacijos, buvo nustatyti 38 savižudybių atvejai 2023–2024 m. ir bent 21 jau šiais metais. Tačiau kariuomenė atsisako atskleisti visus duomenis, o šie atvejai yra mažai žinomi ar aptariami visuomenėje.
„Labai daug šių mirčių nelaikomos savižudybe, pavyzdžiui, kai žmonės prisigeria ir nusižudo eismo įvykyje“, – sakė ji, pridurdama, kad dabar vyksta karių artimųjų kova su kariuomene siekiant pripažinti tokias mirtis kaip tiesiogiai susietas su karo veiksmais.
Tuo tarpu Gazos Ruože jau žuvo per 900 karių ir vis daugiau šeimų klausia – kodėl.
„Protestuojančios motinos paprastai kelia klausimą ne apie tai, ar jų sūnūs turi tarnauti, o apie tai, kokiu tikslu jie tarnauja“, – sakė J. Berda.
Tai rodo, sako ji, kad tik nedidelė žmonių dalis nori užbaigti karą ir nenori toliau tarnauti dėl palestiniečių žudynių.
„Kiekvieną kartą, kai jie nori pasisakyti prieš karą, jie tarsi pasako ką nors apie Gazos žmones, sakinį apie Gazos Ruožą, o tada visą pastraipą apie tai, kodėl tai blogai Izraeliui ir izraeliečiams“, – sakė ji.
Anot J. Berdos, Izraelis yra militarizuota visuomenė, kur tarnavimas kariuomenėje yra esminė kiekvieno piliečio gyvenimo dalis. Atsisakymas tame dalyvauti, anot jos, reiškia nusigręžimą nuo savo šalies ir bendruomenės.
„Tai ne tik suvokiame kaip nepatriotišką elgesį. Tai tarsi kelia klausimą, kas tu esi iš esmės. Štai kodėl tiek daug žmonių, kurie atsisako tarnauti, galiausiai palieka šalį“, – sakė ji.
![Karių liudijimų daugėja ir dėl karo tikslų pasikeitimų, anot J. Karmelio, „būtina išlaikyti šią Vyriausybę, kad būtų dar sunkiau ištirti [įvykius], kurie privedė prie spalio 7-osios, ir padėti kraštutinei dešinei ar nacionalistinei religinei Vyriausybės daliai, kuri yra labai galinga, pasiekti savo ilgalaikius tikslus“](/img/2025/08/05/2147116-626503-393x221.jpg "Karių liudijimų daugėja ir dėl karo tikslų pasikeitimų, anot J. Karmelio, „būtina išlaikyti šią Vyriausybę, kad būtų dar sunkiau ištirti [įvykius], kurie privedė prie spalio 7-osios, ir padėti kraštutinei dešinei ar nacionalistinei religinei Vyriausybės daliai, kuri yra labai galinga, pasiekti savo ilgalaikius tikslus“")
