Paskutinį šio mėnesio sekmadienį vėl suksime laikrodžius valanda į priekį, bus įvestas vasaros laikas. Nors Europos Parlamentas (EP) dar prieš šešerius metus priėmė poziciją laikrodžių nebesukioti, šalys narės niekaip nesutaria, prie kurio – vasaros ar žiemos – laiko pasilikti, o diskusijos nė kiek neartėja kompromiso link.
Apie tai, kad Europoje galėtų būti įvestas vasaros laikas, Europos Sąjunga (tada Europos Ekonominė Bendrija) pradėjo diskutuoti dar 1980-aisiais. Jau kitąmet nusprendžiama – pamažu Bendrijai priklausančios šalys įsives ir vasaros laiką, taigi laikrodžiai bus sukami du kartus per metus.
Sprendimas priimtas, kadangi valstybės turėjo skirtingas taisykles dėl laiko sukimo, kai kurios jo nesukdavo išvis, o tai trukdė sklandžiai prekybai tarp šalių, daug painiavos kildavo keliaujant. Be to, ilgesni šviesesni vakarai reiškė elektros energijos taupymą.
Vis dėlto per keliasdešimt metų daug kas pasikeitė, patobulėjo technologijos, atsirado taupusis LED apšvietimas, suklestėjo elektroninė prekyba.
2018-aisiais atlikta apklausa ES šalyse parodė, kad net 84 proc. žmonių nori laiko sukiojimo atsisakyti.
Jau po metų EP nubalsuoja – laiko sukiojimas galėtų baigtis jau 2021-aisiais.
Tačiau praėjus dar ketveriems metams niekas nepasikeitė – kovo paskutinį sekmadienį laikrodžius vėl suksime, vadinasi, miegosime valanda trumpiau. Nors Parlamentas savo poziciją pareiškė, to neužtenka susitarti, prie kurio – žiemos ar vasaros – laiko likti. Susitarti turi visos Bendrijai priklausančios šalys, tačiau to padaryti nepavyksta.
Praėjusią kadenciją Transporto ir turizmo komitete, kuris ir buvo atsakingas už laiko sukimo klausimą, dirbęs frakcijai „Atsinaujinanti Europa“ priklausantis europarlamentaras Petras Auštrevičius pripažįsta – situacija atrodo beviltiškai.
„Manau, valdžia tiesiog negirdi, ką nuolat ir visiškai racionaliai kalba žmonės. Laiko sukimas niekam nėra į naudą ir laikas tą suprasti ir padaryti, rodos, tą paprastą sprendimą. Bet kai kurios valstybės neskuba ir štai dėl jų užsispyrimo daugiau nei 80 proc. žmonių dėl to kenčia. Nežinau, ar ši Komisija (turi omenyje šios kadencijos Europos Komisiją – LRT.lt) bus daugiau vedama sveiko proto ir ieškos sprendimų, gal siūlydama kažkokias išimtis pavienėms valstybėms narėms, bet, manau, kad europiečiai turėtų dar garsiau riktelėti, jog sostines pagaliau pažadintų ir priverstų Briuselį pagaliau padaryti [tą žingsnį]“, – sako jis.
LRT žiniomis, klausimas taip beviltiškai užstrigo, kad Komisija šiemet ketino jį išvis atsiimti, mat šalys negali susitarti jau daugiau nei 5 metus. Vadinasi, laiko sukiojimas liktų neribotam laikui. Vis dėlto LRT.lt kreipusis į Komisiją, buvo patvirtina, kad nors tokių minčių buvo, klausimas vis dar lieka darbotvarkėje.
„Tai nėra pats lengviausias dokumentas valstybėms narėms, bet galiausiai reikia, kad jos suprastų vienos kitas ir susitartų“, – LRT sako EK atstovė spaudai Anna Kaisa-Itkonen.
Dabartinėje kadencijoje Transporto ir turizmo komitete dirbantis žaliųjų frakcijai priklausantis europarlamentaras Virginijus Sinkevičius sako, kad jei Komisija visgi būtų nusprendusi atsiimti šį klausimą, ji būtų pažeidusi ES sutartį.
„Komisija, kad [galėtų] atsiimti savo siūlymą, tas siūlymas turėjo pasikeisti iš esmės. Šiuo atveju, esminio pasikeitimo neįvyko ir jei Komisija jį būtų atsiėmusi, ji būtų pati pažeidusi sutartis. Mes su keliasdešimt europarlamentarų kreipėmės į Komisiją ir pabrėžėme tą faktą, paminėjome, kad kaip tik lauktume iniciatyvos iš Komisijos, gal spaudimo šalims narėms, kad jos priimtų poziciją ir mes galėtume pradėti tarpinstitucines derybas ir baigti šį klausimą. Nes iš tiesų daugelį žmonių siutina tas laiko sukiojimas“, – sako jis.
Laišką, su kuriuo susipažino LRT, pasirašė daugiau nei 60 europarlamentarų iš įvairių frakcijų.
V. Sinkevičius pripažįsta, kad daugiausia klausimų kelia pietinės ES šalys: „Jos į šį klausimą žiūri visai kitaip, ir kol nėra šalių [bendros] pozicijos, tol negali prasidėti derybos.“
Šiaurinės šalys pasisako už žiemos laiką, pietinės – vasaros, prie vasaros laiko, taigi prie ilgesnių šviesių vakarų norėtų likti ir Lietuva.
Politikai sako – gali būti, kad po dešimtmečio vėl kalbėsime apie tą patį, nes pokyčių gyventojai, verslas, ūkininkai taip ir nesulauks. Komisija taip pat pripažįsta – priemonių paspausti šalis pagaliau apsispręsti – neturi. Kadangi ES prie kompromiso net nejuda, laikrodžius dar suksime neribotą laiką.
