Ir tiesiog taip – vienu skambučiu – treji metai JAV pažadų „nespręsti dėl Ukrainos be Ukrainos“ dūžta. Pakalbėjęs su Vladimiru Putinu, Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad „nedelsiant“ bus pradėtos paliaubų derybos.
Penktadienį prasidedanti Miuncheno saugumo konferencija tokiems analitikams kaip Antonas Šechovcovas atrodo turinti sąsajų su žymiąja 1938-ųjų Miuncheno konferencija, kai Vakarų Europos demokratijos sutarė atiduoti dalį Čekoslovakijos nacistinės Vokietijos lyderiui Adolfui Hitleriui mainais už „taiką Europoje“. Dabar šios derybos žinomos labiau kaip Miuncheno suokalbis.
„Tačiau ši kraupi paralelė tuo nesibaigia, – rašė Vidurio Europos universiteto Vienoje vizituojantis profesorius A. Šechovcovas. – Po to buvo nacių ir sovietų paktas, padalijęs Europą į įtakos sferas.“
Lietuva kartu su Baltijos šalimis ir likusia Rytų Europa tuomet liko pasmerktos okupacijai. Šiandien vėl pasigirsta nuogąstavimų dėl Rusijos 2021-ųjų gruodžio ultimatumo – atitraukti NATO pajėgas iki 1997-ųjų sienų prie Vokietijos. Kitaip tariant, suskaldyti NATO kolektyvinės gynybos architektūrą, o to Lietuvos politikai baiminosi dar iki 2022-ųjų invazijos.
„Tas ultimatumas niekur neišnyko. Tai yra Rusijos pasiūlytas susitarimas dėl JAV ir Rusijos įtakos sferų“, – LRT.lt sakė A. Šechovcovas.
Kaip ankščiau Ukrainoje kalbėjo Europos diplomatai, būtent tokių susitarimų už akių ir bijo Rytų Europos šalys.
Anot LRT šaltinių, diplomatai iš Baltijos šalių ir kitų Europos valstybių buvo šokiruoti D. Trumpo pareiškimų, o strategija sukurti šiltus santykius su Keithu Kelloggu, specialiuoju JAV pasiuntiniu Rusijai ir Ukrainai, akivaizdžiai nebetenka prasmės – kaip paskelbė JAV prezidentas po pokalbio su V. Putinu, K. Kelloggas nedalyvaus paliaubų procese.
Tuo tarpu Europos balso kol kas beveik negirdėti.
„Europa turi turėti centrinį vaidmenį bet kokiose derybose“, – platformoje X rašė Europos Sąjungos vyriausia diplomatė Kaja Kallas. Reaguodami į D. Trumpo žodžius, didžiųjų Europos valstybių lyderiai naktį paskelbė, kad dalyvaus visose derybose ateityje.
Tačiau kol kas atrodo, kad vyksta priešingai.
„Europa yra nustumta į šalį ir marginalizuota, – sakė A. Šechovcovas. – Tai yra Europos įtakos mažėjimo ženklas, nepaisant tiek daug raginimų atsibusti nuo 2014 m.“
D. Trumpas sakė, jog su V. Putinu turėtų susitikti Saudo Arabijoje – be Ukrainos. „Wall Street Journal“ skelbia, kad Kinija pasiūlė surengti JAV ir Rusijos lyderių susitikimą Pekine be V. Zelenskio. Vašingtonas pasiūlymą atmetė.
Britų žurnalas „The Economist“ vos kelios valandos prieš D. Trumpo skambutį kalbino Ukrainos prezidentą V. Zelenskį. Šis leidiniui sakė, kad vis dar nežino, ką JAV prezidentas planuoja dėl Ukrainos, kad turėjo tik „minimalių kontaktų“ su naująja administracija Vašingtone. Kaip ir visi kiti, sakė V. Zelenskis, naujienas jis sužino pirmiausia iš spaudos.
Byrant vieningai NATO linijai, K. Kelloggas, specialusis JAV pasiuntinys Rusijai ir Ukrainai, dabar vyksta į Europą, kur turės aptarti D. Trumpo sprendimus, o Aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad Ukraina turi būti įtrauka į bet kokias paliaubų derybas.
Galiausiai vien tik JAV ir Rusija negalėtų nuspręsti dėl Ukrainos ateities. „Tai būtų negaliojantis susitarimas, negalima tartis dėl jokios trečiosios šalies jai nedalyvaujant, tai yra kertinis tarptautinės teisės principas“, – LRT.lt sakė buvęs Lietuvos Konstitucinio Teismo teisėjas ir Europos parlamentaras Dainius Žalimas.
Briuselyje „yra nusiteikimas veikti, kad neišsipildytų blogiausias scenarijus – kapituliacija, o tai yra siūloma D. Trumpo, – sakė D. Žalimas. – Sunku įsivaizduoti, kad Ukraina su tuo sutiktų. JAV nėra pajėgi vienašališkai primesti sprendimų.“
Tą patį ketvirtadienio vakarą patvirtino ir V. Zelenskis – Ukraina „negalės pritarti jokiems susitarimams“ sudarytiems šiai už akių, sakė jis.
Artėjančios derybos nereiškia, kad šalis pasiduos.
„Šalyje yra konsensusas, kad neįmanoma grąžinti okupuotų teritorijų karinėmis priemonėmis, [...] tačiau taip pat neįmanoma šias okupuotas teritorijas tiesiog atiduoti teisiniu pagrindu“, – sakė A. Šechovcovas.
„Tai nenutiks, nes tai yra pati ryškiausia raudona linija Ukrainai“, – pridūrė jis.
Tačiau ar žodžiai Vašingtone tikrai buvo kažkas naujo? Ukrainoje žmonės neretai atkreipdavo dėmesį, kad su buvusio JAV prezidento Joe Bideno administracijos trypčiojimais Kyjivas būtų taip pat pralaimėjęs, tik ši agonija būtų trukusi ilgiau.
Kaip socialiniuose tinkluose pabrėžė su JAV vidine politika glaudžiai susipažinęs analitikas Linas Kojala, „esminio pokyčio politikoje šis pareiškimas (kol kas) neindikuoja“.
„Bideno administracija (tyliai visuose uždaruose formatuose): Ukraina neturi realaus kelio artimiausiu metu įstoti į NATO, [...] o Trumpo administracija (garsiai visuose formatuose): Ukraina neturi realaus kelio įstoti į NATO“, – rašė jis.
Dėl kylančio nepasitikėjimo tiek Ukrainos, tiek Vakarų vadovais po virtinės neištesėtų pažadų žmonės Ukrainoje neretai renkasi ignoruoti D. Trumpo žodžius. Tuo tarpu vis daugiau žmonių sutiktų su bet kokia taika.
„Respublikonai kartais atvirai pasako tai, ką bijo pasakyti demokratai, – pritarė A. Šechovcovas. – Yra labai gerai pagaliau išgirsti amerikiečių poziciją, nes ji dabar yra vieša ir atvira, be jokių pažadų, kurių niekas nesiruošia laikytis.“
Prie publikacijos prisidėjo LRT bendradarbis Ukrainoje Eldoradas Butrimas bei LRT korespondentas Vašingtone Augustinas Šemelis.
