JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas Ramšteino susitikime teigė, kad JAV atmeta galimybę siųsti savo karius į Ukrainą kaip taikdarius ir sako, kad Kyjivui įstoti į NATO nerealu.
„Kraujo liejimas turi liautis“, – pradėjo jis savo pasisakymą ir tikino, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori užbaigti karą diplomatinėmis priemonėmis.
Jis pabrėžė, kad nerealu tikėtis, jog taikos susitarimu Kyjivas atgaus visas savo žemes.
„Mes, kaip ir jūs, norime suverenios ir klestinčios Ukrainos, tačiau turime pradėti nuo pripažinimo, kad grįžti prie Ukrainos sienų, buvusių iki 2014 m., yra nerealus tikslas“, – sakė jis.
Tęsdamas savo pasisakymą jis tikino, kad JAV nemano, kad realistiška manyti, jog Ukraina gali tapti NATO nare derybų metu. Jo teigimu, bet kokios saugumo garantijos Ukrainai turėtų būti suteikiamos ne per narystę NATO, o turi remtis Europos ir kitų šalių kariais, kurie nebūtų saugomi 5-ojo NATO straipsnio.
Tiesa, JAV kariai nebus siunčiami į Ukrainą, teigė Pete‘as Hegsethas.
Europos šalims jis taip pat pareiškė, kad jos privalo suteikti liūto dalį būsimos pagalbos Kyjivui, perspėdamas, kad Vašingtonas „nebetoleruos nesubalansuotų santykių“ su savo sąjungininkais.
„Europos saugumo užtikrinimas turi būti būtinas Europos NATO narėms, – kalbėjo P. Hegsethas. – Europa turi suteikti didžiąją dalį būsimos letalios ir neletalios pagalbos Ukrainai.“
Kalbėdamas apie Europos saugumą, naujasis Pentagono vadovas įspėjo, kad ryškios strateginės realijos neleidžia JAV susitelkti pirmiausia į saugumą Europoje.
„Jungtinės Amerikos Valstijos susiduria su lemiamomis grėsmėmis mūsų tėvynei. Turime sutelkti – ir sutelkiame – dėmesį į savo sienų apsaugą“, – sakė jis.
Didžiausia konkurente savo pasisakyme jis išskyrė Kiniją, kuri kelia grėsmę JAV ir jos interesams Ramiojo vandenyno regione.
„JAV teikia pirmenybę atgrasymui nuo karo su Kinija Ramiojo vandenyno regione, pripažindamos realią ribotumo situaciją ir darydamos kompromisus dėl išteklių, kad atgrasymas nežlugtų“, – aiškino jis.
P. Hegsethas pagyrė Švediją ir Lenkiją, kurias išskyrė kaip geriausiai besitvarkančiomis su savo gynybos klausimais.
„Ne diplomatijos klubas“
„Atvykau į NATO štabą. Mūsų įsipareigojimas aiškus: NATO turi būti stipresnė, mirtinesnė jėga, o ne diplomatijos klubas“, – socialiniame tinkle „X“ anksčiau ketvirtadienį rašė P. Hegsethas.
„Laikas sąjungininkams pasitikti šią akimirką“, – pridūrė jis.
Ketvirtadienį planuojamas P. Hegsetho susitikimas su 31 kitais NATO gynybos ministrais.
D. Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus sukėlė daug įtampos. Respublikonas stumia savo „Pirmiausia – Amerika“ darbotvarkę ir sukėlė neaiškumų dėl JAV gynybos įsipareigojimų Europoje.
Jis jau sukrėtė sąjungininkus paskelbdamas muitų ir kartodamas, jog nori užimti Grenlandiją.
Išlaidos gynybai
D. Trumpas yra sakęs, kad NATO šalys turėtų pakelti savo išlaidų gynybai slenkstį nuo dabartinių 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iki 5 procentų.
Šis tikslas, atrodo, daugumai sunkiai pasiekiamas, tačiau NATO vadovas Markas Rutte sakė, jog tikisi pakelti šias „grindis“ virš 3 procentų.
Diplomatai tikisi, kad P. Hegsethas Briuselyje išdėstys D. Trumpo administracijos reikalavimus ir birželį viršūnių susitikime Nyderlanduose bus galima pradėti derybas dėl naujo tikslo nustatymo.
Valdant prezidentui Joe Bidenui, Vašingtonas suteikė Kyjivui dešimčių milijardų dolerių vertės karinę pagalbą.
Tačiau D. Trumpo administracija dar nepateikė išsamios informacijos apie naują paramą, nepaisant to, kad Ukrainai liko vos keli milijardai dolerių iš paramos, kurią skyrė J. Bidenas.
Ukrainos rėmėjų susitikimui pirmą kartą pirmininkauja ne JAV, o Jungtinė Karalystė (JK).
