1053-ioji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį sakė, kad tyrėjai šiuo metu apklausia du sužeistus ir į nelaisvę paimtus Šiaurės Korėjos karius.
Jie buvo paimti į nelaisvę Rusijos Kursko srityje, kur, pasak Maskvos, Ukraina sekmadienį pradėjo kontrpuolimą. Šioje pasienio srityje Kyjivo pajėgos praėjusių metų rugpjūtį surengė netikėtą puolimą.
„Mūsų kariai Kursko srityje paėmė į nelaisvę Šiaurės Korėjos karius. Tai du kariai, kurie, nors ir sužeisti, liko gyvi, buvo atvežti į Kyjivą ir kalbasi su SBU tyrėjais“, – socialiniuose tinkluose nurodė V. Zelenskis, turėdamas omenyje ukrainiečių saugumą tarnybą SBU.
Sausio 11 d. naktį kelis Rusijos regionus atakavo bepiločiai orlaiviai. Kazanės, Nižnekamsko ir Uljanovsko oro uostuose buvo laikinai sustabdyti skrydžiai, o Tambovo regione bepiločiai rėžėsi į daugiabučius pastatus, pranešė „Telegram“ kanalas ASTRA.
Šis kanalas, remdamasis Rusijos federaline oro transporto agentūra, informavo, kad ribojimai oro uostuose buvo įvesti siekiant užtikrinti „civilinių orlaivių skrydžių saugumą“. Iki 7 val. (Kyjivo laiku) ribojimai buvo atšaukti, skelbia ELTA.
Kadenciją baigiantis JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pareiškė, kad Vašingtonui įvedus plataus masto sankcijas Rusijos energetikos sektoriui, Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas atsidūrė sudėtingoje padėtyje.
Į „juodąjį“ sąrašą buvo įtraukta daugiau kaip 180 laivų ir dvi didelės naftos bendrovės. Šiomis sankcijomis „vykdomas Didžiojo septyneto (G-7) įsipareigojimas mažinti Rusijos pajamas iš energijos“, sakoma JAV Iždo departamento pranešime, kuriame priduriama, kad sankcijas Rusijos naftos ir dujų sektoriui taip pat skelbia Jungtinė Karalystė (JK).
„Mums labai svarbu, kad ateitų taika. Mes norime taikos labiau nei bet kas kitas. Ir tai suprantama, nes būtent mes patiriame daugiausiai nuostolių, ypač kalbant apie žmones“, – tokiu įrašu socialiniuose tinkluose pasidalijo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienio vakarą. Duodamas interviu Italijos televizijai jis išsakė norą, kad karas baigtųsi šiemet.
Pasak jo, prieš sudarant bet kokius susitarimus būtina, kad juose būtų numatytos rimtos saugumo garantijos Ukrainai ir visai Europai.
„Tai yra Ukrainos apsauga ir saugumo garantijos, kad Rusija negrįš su savo agresija, kaip ji padarė 2014 m. okupavusi Krymą, o paskui 2015 m.“, – sako V. Zelenskis.
Interviu Italijos televizijos kanalui „Rai News 24“ jis kalbėjo apie tai, kad prieš pradedant bet kokias derybas reikia rimtų saugumo garantijų Ukrainai ir Europai. Taip pat kalbėjo apie Italijos vaidmenį remiant Ukrainą ir Europos vienybės svarbą kovojant su Rusijos agresija.
Prezidentas V. Zelenskis šiame interviu sakė, kad Ukrainos svajonė yra užbaigti karą 2025 m., nes šalis siekia gauti saugumo garantijas, kurios „neleistų Rusijai sugrįžti su agresija“, rašo „The Kyiv Independent“.
Informacija trumpai
- Duodamas interviu Italijos televizijai V. Zelenskis išsakė norą, kad karas baigtųsi šiemet. .
- ES pareigūnai nerimauja, kad D. Trumpas gali panaikinti J. Bideno sprendimus, neatsižvelgdamas į pasekmes tarptautiniams partneriams.
- Žiniasklaida: ES baiminasi, kad Trumpas panaikins sankcijas Rusijai.
- JK paskelbė sankcijas dviem Rusijos naftos milžinėms, įskaitant „Gazprom Neft“.
- Kyjivas pradėjo didelę operaciją, skirtą uždaryti sienas nuo šaukimo bėgantiems vyrams.
- Generalinis štabas: Ukraina sudavė „tikslų smūgį“ Rusijos kariuomenės vadavietei Donecko srityje.
- Ukrainoje žuvo savanoris iš Latvijos Edgaras Platonovas. Tai patvirtino Gynybos ministerija.
Penktadienį skelbta, kad Europos Sąjungos (ES) pareigūnai analizuoja šimtus JAV prezidento Joe Bideno įsakų ir sankcijų, nes baiminamasi, kad Donaldas Trumpas jas atšauks, rašo „Financial Times“.
ES pareigūnai nerimauja, kad D. Trumpas gali panaikinti J. Bideno sprendimus, neatsižvelgdamas į pasekmes tarptautiniams partneriams. Europos Komisijos pareigūnai jau pradėjo peržiūrėti dekretus, susijusius su sankcijomis Rusijai, prekyba ir kibernetiniu saugumu, kad įvertintų galimą riziką blokui.
Greita tokių sprendimų peržiūra prieš D. Trumpo inauguraciją parodo ES pažeidžiamumą dėl galimų D. Trumpo, kuris ne kartą grasino imtis drastiškų priemonių prieš JAV sąjungininkus, veiksmų.
ISW pateikia naujausią Ukrainos žemėlapį, kuriame užfiksuotos Ukrainos ir Rusijos pajėgų kontroliuojamos teritorijos:
NEW: Ukrainian forces struck a Russian ammunition and drone storage warehouse in Rostov Oblast on the night of January 9 to 10.
— Institute for the Study of War (@TheStudyofWar) January 11, 2025
The Kremlin reiterated that it is ready to hold talks with US President-elect Donald Trump without any "preconditions" but noted that its negotiating… pic.twitter.com/fPjiYLM3rd
Nuo 2022 m. vasario 24 d. Rusija Ukrainoje neteko beveik 806 500 karių, įskaitant dar 1 570 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per praėjusią parą, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Rusija taip pat neteko 9 751 tanko (+10), 20 271 šarvuotosios kovos mašinos (+18), 21 817 artilerijos sistemų (+28), 1 260 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 1 042 oro gynybos sistemų (+1), 369 lėktuvų, 331 sraigtasparnio, 21 958 bepiločių orlaivių (+74), 28 laivų, 1 povandeninio laivo, 33 534 automobilių (+61) ir 3 692 specialiosios technikos vienetų (+3).
Apie penktadienio įvykius galite skaityti ČIA.
