Nuo rugpjūčio Ukrainos pajėgos stengiasi išlaikyti teritoriją Rusijos Kursko srityje, užgrobtą surengus aiškių taktinių tikslų neturintį, tačiau Kyjivo sąjungininkus Vakaruose ir Kremlių nemenkai nustebinusį reidą per sieną.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Neseniai Kyjivas pradėjo naują puolimą Kurske, priešindamasis šiaurės korėjiečiais sustiprintoms Rusijos pajėgoms, sugebėjusioms atkovoti daugiau nei pusę Ukrainos užimtos teritorijos.
Neaišku, kodėl Ukraina nusprendė atnaujinti puolimą Kurske ir kodėl būtent dabar. Ukrainiečiai kovoja keliose fronto linijos vietose. Rusai juos lenkia ginkluote. Kyjivui kyla didelių problemų verbuojant ir mobilizuojant karius, kad jie papildytų išretėjusias kariuomenės gretas.
Tad kam eikvoti ribotus išteklius naujam, galbūt beprasmiškam puolimui? Ekspertai teigia, kad tikslas galėtų būti pakeisti beveik trejus metus trunkančio karo naratyvą.
„Ukrainos svorio centras yra JAV parama. Bet kokie jos laimėjimai Rusijos viduje apsunkins naujos administracijos galimybes vadinti karą pralaimėtu“, – sakė JAV kariuomenės karo koledžo profesorius Johnas Naglas.
Pakelia kovinę dvasią
Sausio 5 d. pradėjusios naują puolimą Ukrainos pajėgos pasiekė nedidelių laimėjimų. Kol kas lieka neaišku, ar tai yra klaidinamoji operacija, kuria siekiama pritraukti Rusijos pajėgas iš kitų fronto vietų, ar šie veiksmai galėtų peraugti į didesnį kontrpuolimą.
Rugpjūtį įvykęs ukrainiečių įsiveržimas į Kursko sritį buvo laikomas bandymu atitraukti Rusijos pajėgas iš Rytų Ukrainos ir sulėtinti jų judėjimą. Tačiau Kyjivo strategija nepasiteisino, nes Rusija pirmenybę teikė Rytų Ukrainai. Be to, Maskva sulaukė pagalbos iš Šiaurės Korėjos, parėmusios Rusijos pajėgas ir pasiuntusios į Kurską apie 11 000 karių.
Rusijos pajėgos toliau juda į priekį Rytų Ukrainoje – spalį jos užėmė Vuhledaro miestą. Šiuo metu nedaug trūksta, kad rusai užimtų Pokrovską – svarbų logistikos centrą Donecko regione.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis palaiko įsiveržimą į Kurską, tačiau kariniai ekspertai abejoja šiuo žingsniu.
„Rusijos laimėjimai Pokrovsko apylinkėse yra svarbūs kariniu požiūriu ir turi politinę reikšmę; Kurskas yra mažiau svarbus kariniu požiūriu“, – sakė į atsargą išėjęs JAV kariuomenės pulkininkas leitenantas J. Naglas.
Nepaisant to, laimėjimai Kursko srityje galėtų pakelti Ukrainos kovinę dvasią ir pakeisti mūšio lauko vaizdą lemiamu karo momentu, nes sulig kiekvienu nauju Rusijos užimtu miestu auga pesimizmas dėl Ukrainos galimybių.
Tai taip pat būtų smūgis Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kaip „stipraus, Rusiją ginančio lyderio“, įvaizdžiui, – sakė Kornelio universiteto karo studijų profesorius Davidas Silbey.
Gruodžio mėnesį vykusiame aiškiai surežisuotame metiniame pokalbyje su visuomene V. Putinas pažadėjo išstumti Ukrainos pajėgas iš Kursko srities, tačiau nenurodė termino.
D. Silbey teigimu, Ukrainos šansai pasiekti sėkmę Kursko srityje yra geresni nei stipriai įtvirtintame rytiniame fronte. Rusija Rytų Ukrainoje yra ne tik dislokavusi didžiąją dalį savo pajėgų, bet ir įrengusi plačias gynybines linijas.
„Puolimas [Rytų Ukrainoje] būtų lėtas, greičiausiai mažai sėkmingas ir su didelėmis aukomis, be to, jis susilpnintų Ukrainos gynybą regione. Ukrainos daliniai Rytų Ukrainoje labai nusilpę ir nemanau, kad V. Zelenskis nori šiuos procesus dar labiau paspartinti“, – pridūrė D. Silbey.
Ukrainai sunkiai sekasi verbuoti karius, todėl 1000 km nusidriekusioje fronto linijoje trūksta žmonių. Ekspertų teigimu, šiuo metu didžiausia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų problema yra ne ginklų, o karių trūkumas.
D. Silbey sakė nesitikintis, kad Ukrainos puolimas Kurske truks ilgai, nes trūksta žmonių.
Derybinės pozicijos
Anot ekspertų, atnaujintu puolimu Kursko srityje taip pat gali būti siekiama padidinti Kyjivo įtaką bet kokiose būsimose taikos derybose.
Naujoji operacija Kurske pradedama likus dviem savaitėms iki išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracijos. D. Trumpas pažadėjo greitai užbaigti karą, o anksčiau ne kartą yra grasinęs sumažinti milijardinę JAV karinę pagalbą Ukrainai.
Sausio 7 d. spaudos konferencijoje D. Trumpas pareiškė, kad tikisi užbaigti karą per šešis mėnesius. Jis sakė, kad bus „sunku“ tarpininkauti sudarant taikos susitarimą tarp Rusijos ir Ukrainos, tačiau pridūrė, kad yra pasiryžęs viską „sureguliuoti“.
Pranešama, kad D. Trumpas siekia įšaldyti konfliktą ties dabartine fronto linija, o tai reiškia, kad bet kokie abiejų pusių laimėjimai per tą laiką sustiprintų jų derybines pozicijas.
„Tam tikra prasme tai vertinu kaip taikos derybų pradžią, kad Ukraina užimtų kuo stipresnę poziciją ir prie derybų stalo turėtų daugiau ką Rusijai pasiūlyti“, – sakė D. Silbey.
