Vašingtone Lietuva ir Jungtinės Valstijos pasirašė strateginį susitarimą dėl Lietuvos branduolinės energetikos vystymo. Vadovaudamasi amerikiečių ekspertize Lietuva po kelių metų apsispręs, ar statyti naujos kartos mažuosius branduolinės energetikos reaktorius. Energetika – tarp sričių, kur stebėtojai pranašauja didžiulius būsimosios Donaldo Trumpo valdžios pokyčius.
Prieš ketverius metus, pirmąją kadencijos dieną Joe Bidenas atšaukinėja Donaldo Trumpo įsakus. Dabar Trumpas nuo pirmosios dienos ištraukinės tai, ką pasirašė J. Bidenas – ko gero, taip pat ir J. Bideno įvestą suskystintųjų gamtinių dujų eksporto plėtros ribojimą.
„Jungtinės Valstijos palaimintos naftos ir dujų ištekliais. Juos galime panaudoti ne tik savo ekonominei naudai, bet ir lyderystei laisvajame pasaulyje“, – sakė būsimasis JAV nacionalinio saugumo patarėjas Mike‘as Waltzas.
Atmetusi abejones dėl klimato kaitos, D. Trumpo administracija žada panaudoti energetiką kaip geopolitinės galio įrankį. Stebėtojai nuspėja ne tik naujas energetikos sankcijas.
„Jau pastaruosius šešerius metus Jungtinės Valstijos pagamino daugiau naftos, nei bet kuri kita šalis planetos istorijoje. Prie D. Trumpo gavyba, ko gero, dar labiau kils ir jie sukurs aplinką, kurioje didės spaudimas tokiems režimams, kaip Kremliui“, – dėsto Pensilvanijos universiteto analitikas Benjaminas L. Schmittas.
Didesnis požiūrio tęstinumas galimas kitoje srityje – branduolinėje energetikoje. Milžiniškas atomines elektrines greitai gali keisti Amerikoje vystomi mažieji branduoliniai reaktoriai.
Vašingtone dabar Lietuvos vyriausybės atstovai pasirašė susitarimą su J. Bideno administracijos energetikos sekretore – nagrinėti galimybę tokius reaktorius statyti ir Lietuvoje.
„Amerikos Energetikos departamentas mums padės, techniškai padės priimti informuotą sprendimą. <...> O ateityje, jei judėsime į priekį, netgi organizuoti finansavimą“, – viliasi laikinasis energetikos ministras Dainius Kreivys.
Stebėtojai mano, jog tai sritis, kur amerikietiška švytuoklė nepasireikš, net priešingai: naujos kartos branduolinė energetika taps strategine.
„Tai tas retas punktas, dėl kurio sutariama: atominę energetiką palaiko abi partijos – ir demokratai, ir respublikonai. Todėl manau, kad šis susitarimas dėl branduolinės energetikos tarp Lietuvos ir Jungtinių Valstijų bus tęsiamas ir naujos administracijos“, – įsitikinusi „Center for Energy and Conservation“ direktorė Gabriella Hoffman.
Technologija tebevystoma, nė vienas mažasis reaktorius Amerikoje kol kas nepastatytas, kritikai kelias klausimus ir dėl kainos, ir klausimo, kur saugoti branduolines atliekas. Lietuva sprendimą, ar mažuosius reaktorius statyti, turėtų priimti po ketverių metų.
„Ypač ateinanti administracija gali vertinti santykius taip pat ir per sandorių prizmę, tai tas mūsų turėjimas kozirio vystant branduolinę energetiką galėtų būti vienas iš mūsų nacionalinio saugumo kozirių“, – mano D. Kreivys.
Pernai Lenkija pasirašė susitarimą su amerikiečiais jau dėl mažųjų branduolinių reaktorių finansavimo: lenkai parinko vietas statybai, amerikiečiai suteiks paskolas.
