Ekspertai kraštutinių dešiniųjų kandidatą laikė vienu iš Rumunijos prezidento rinkimų favoritų ir prognozavo, kad atidžiai stebimų rinkimų, kurie laikomi populizmo Europoje barometru ir mąžtančios visuomenės paramos Ukrainai kare su Rusija atspindžiu, antrame ture jis surems ietis su visuotinai pripažintu politiku.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Ekspertai buvo teisūs ir klydo. Taip, gruodžio 8 d. Rumunijos prezidento rinkimuose dalyvaus kraštutinių dešiniųjų kandidatas. Bet ne tas, kurį jie ir apklausos prognozavo.
Priešrinkiminėse apklausose buvęs beveik nepastebimas nepriklausomas kandidatas Calinas Georgescu ne tik pasiekė geresnių rezultatų, nei tikėtasi, – lapkričio 24 d. vykusiame pirmame rinkimų ture 62-ejų metų žemės ūkio inžinierius surinko apie 22 proc. balsų.
Lenktynės dėl antros vietos virto savotiška drama. Socialdemokratų partijai (PSD) atstovaujantis ministras pirmininkas kairiųjų pažiūrų Marcelis Ciolacu įtemptai varžėsi su provakarietiškų pažiūrų liberale Elena Lasconi iš sąjungos „Išsaugokime Rumuniją“. Suskaičiavus 99,9 proc. balsų, antroje vietoje liko E. Lasconi, karštai remianti Rumunijos narystę NATO ir ES, taip pat aktyviai palaikanti Ukrainą.
Nusivylimas liberalia valdžia
Trylika kandidatų pretendavo į šios Europos Sąjungos ir NATO šalies prezidento postą. Prezidento kadencija trunka penkerius metus ir jis turi plačius įgaliojimus priimti sprendimus tokiose srityse kaip nacionalinis saugumas, užsienio politika ir teisėjų skyrimas. Gruodžio 1 d. Rumunijoje taip pat vyks parlamento rinkimai, kurie nulems, kas taps ministru pirmininku ir formuos Vyriausybę.
Dešimtmetį šaliai vadovavęs centro dešiniųjų pažiūrų dabartinis prezidentas Klausas Iohannisas baigia savo antrą kadenciją. Daugeliui rinkėjų jis ir jo valdančioji Nacionalinė liberalų partija tapo nusivylimu; K. Iohannisas aštriai kritikuojamas už tai, kad buvo dingęs iš visuomenės akiračio tokių svarbių šaliai įvykių kaip koronaviruso pandemija metu.
Rinkėjams susirūpinimą kelia korupcija, infliacija, sveikatos ir švietimo sektorių būklė. Kitas svarbus klausimas – karinis konfliktas kaimyninėje Ukrainoje ir tai, kaip jo eigą paveiks valdžios pasikeitimas Vašingtone, kai stabiliai Kyjivą rėmusį prezidentą Joe Bideną pakeis išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas, ne kartą užsiminęs apie galimą paramos mažinimą.
Rumunija tapo svarbia Ukrainos sąjungininke, ne tik organizuojančia karinius mokymus ir teikiančia karinę įrangą, įskaitant priešraketinės gynybos sistemą „Patriot“, bet ir atliekančia svarbų vaidmenį gabenant ukrainietiškus grūdus ir kitus žemės ūkio produktus į pasaulio rinkas. Didelė dalis nuopelnų dėl Bukarešto proukrainietiškos pozicijos tenka dabartiniam prezidentui K. Iohannisui.
Netikėta pergalė
Tačiau būtent C. Georgescu netikėta sėkmė sulaukė didžiausio žiniasklaidos dėmesio.
Prieš balsavimą ekspertai daugiausia dėmesio skyrė kitam kraštutinių dešiniųjų veikėjui. Visuomenės nuomonės apklausos rodė, kad kraštutinių dešiniųjų Aljanso už rumunų vienybę (AUR) lyderis George`as Simionas turėtų užimti antrą, o gal net ir pirmą vietą.
Analitikai tikėjosi, kad aktyviai D. Trumpą palaikantis G. Simionas antrame ture susikaus su M. Ciolacu. G. Simionas agitavo už susijungimą su Moldova, kuri dėl grėsmės nacionaliniam saugumui šiemet atnaujino penkerių metų draudimą jam įvažiuoti į šalį; dėl tos pačios priežasties G. Simionui uždrausta įvažiuoti ir į kaimyninę Ukrainą.
C. Georgescu taip pat buvo svarbus AUR, nominavusios jį eiti ministro pirmininko pareigas, narys. Tačiau 2022 m. jis išstojo iš partijos, sulaukęs AUR lyderių kritikos dėl partijos įvaizdžiui kenkiančios jo prorusiškos, priešiškos NATO pozicijos.
2021 m. duotame interviu Deveselu mieste Rumunijos pietuose įrengtą NATO priešraketinės gynybos skydą jis pavadino „diplomatijos gėda“ ir teigė, kad Rusijos atakos atveju karinis Aljansas neapgintų nė vienos savo narės.
Jis taip pat sakė, kad faktinis šalies lyderis Antrojo pasaulinio karo metais Ionas Antonescu, nuteistas mirties bausme už dalyvavimą Rumunijos holokauste, ir prieš Antrąjį pasaulinį karą Geležinei gvardijai – vienam žiauriausių antisemitinių judėjimų Europoje – vadovavęs Corneliu Zelea Codreanu yra nacionaliniai didvyriai.
Pedologijos (dirvožemio mokslo šakos) mokslų daktaro laipsnį turintis C. Georgescu dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ėjo įvairias pareigas Rumunijos aplinkos ministerijoje. 1999–2012 m. jis buvo Rumunijos atstovas Jungtinių Tautų aplinkos programos nacionaliniame komitete.
„TikTok“ kampanija
Kaip ir kiti kraštutinių pažiūrų politikai, C. Georgescu puikiai išnaudoja socialinius tinklus. Jo „TikTok“ paskyrą stebi 1,6 mln. žmonių. Joje C. Georgescu skelbia vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti jo apsilankymai bažnyčioje, dziudo treniruotės, bėgimas specialiu įrenginiu sporto klube ar pokalbiai tinklalaidėse.
Likus kelioms dienoms iki balsavimo, socialiniame tinkle „TikTok“ C. Georgescu pradėjo kampaniją, raginančią nutraukti pagalbą Ukrainai, ir, matyt, pataikė rinkėjams į skaudamą vietą. Jis taip pat skeptiškai vertina Rumunijos narystę NATO.
Jo antivakarietiškus pasisakymus nuolat platina Rusijos valstybinė žiniasklaida ir Kremliui palankūs socialinių tinklų vartotojai.
Atidavęs savo balsą prezidento rinkimuose C. Georgescu socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad balsavo „už nesulaukiančiuosius teisingumo, už pažemintuosius, už tuos, kurie jaučiasi nesvarbūs, nors iš tikrųjų yra svarbiausi... Balsavimas – tai malda už tautą“.
Jis taip pat remia Rumunijos ūkininkus, ragina mažinti priklausomybę nuo importo, didinti energijos ir maisto gamybą.
G. Simionas sakė pasveikinęs C. Georgescu ir teigė, kad „labai džiaugiasi, jog maždaug 40 proc. rumunų balsų atiteko suvereniam variantui“ ir kad C. Georgescu dalyvaus antrame rinkimų ture.
Gruodžio 8 d. vyksiančiame antrame rinkimų ture teks rinktis tarp C. Georgescu ir E. Lasconi, aršiausiai iš pagrindinių kandidatų pasisakančios už Rumunijos narystę ES ir NATO ir netgi raginusios NATO aktyviau įtraukti Rumuniją į Aljanso veiklą. E. Lasconi taip pat buvo vienintelė iš pagrindinių kandidatų, nepritarusi Ukrainos teritorinėms nuolaidoms, siekiant užtikrinti taiką.
