Nyderlandų gynybos ministras Rubenas Brekelmansas teigia, kad situacija mūšio lauke Ukrainoje išlieka sudėtinga, todėl jis nesitiki, kad karas šiemet ar kitąmet baigsis. „Rusija šiandien yra tikrai galinga“, – LRT TELEVIZIJAI sako jis.
R. Brekelmansas – „Dienos temoje“.
– Nyderlandai nedraudžia Ukrainai naudoti jos suteiktų ginklų prieš taikinius Rusijoje. Kodėl, jūsų manymu, kitos šalys draudžia ir kodėl apskritai šio sprendimo priėmimas užtruko taip ilgai?
– Mūsų pozicija buvo labai aiški nuo pradžių – Ukraina turi laikytis tarptautinės teisės, o tarptautinė teisė teigia, kad šalis turi teisę į savigyną, tai įtraukta ir į Jungtinių Tautų Chartiją. Teisė į savigyną neapsiriboja Rusijos siena ir 100 km nuo sienos – ji galioja visur. Tai reiškia, kad Ukrainai leidžiama taikytis į karinius taikinius Rusijoje ar perimti, pavyzdžiui, raketas virš Rusijos teritorijos.
Žinoma, kiekviena šalis turi savų priežasčių, kodėl to neleidžia. Man sunku kalbėti už kitus, turėtumėte klausti jų, kokios jų priežastys, bet mūsų pozicija buvo labai aiški nuo pradžių – Ukraina turi laikytis tarptautinės teisės, vadinasi, jai leidžiama taikytis į karinius taikinius Rusijoje.
– Olandai jau yra perdavę Ukrainai naikintuvus F-16. Kaip jiems sekasi?
– Nenorėčiau dalintis operacinėmis detalėmis. Ne todėl, kad nenoriu informuoti Lietuvos visuomenės, bet todėl, kad nenorime suteikti apie tai žinių Rusijai. Žinome, kad Rusija labai atidžiai stebi, kas vyksta su naikintuvų F-16 pristatymu, veiklą, tad nenorėčiau dalintis operacinėmis detalėmis dėl ukrainiečių ir ukrainiečių pilotų saugumo. Nenorime, kad Rusija būtų protingesnė, negu ir taip yra.
– Jūsų valstybė yra viena didžiausių Ukrainos rėmėjų. Zelenskis turi taikos pergalės planą, kiek esate su juo susipažinęs?
– Kalbant apskritai, esu susipažinęs su diplomatinėmis pono Zelenskio pastangomis. Pats kelis kartus sutikau jį asmeniškai, net pirmą savaitgalį, kai ėjau šias pareigas, kartu su kolega užsienio reikalų ministru iš karto vykome į Kyjivą ir Odesą. Prezidentas Zelenskis mus supažindino su dabartinėmis diplomatinėmis ir karinėmis pastangomis, tačiau ne su konkrečiomis pergalės plano detalėmis. Manau, kad šis darbas vis dar vyksta, tačiau, aišku, jeigu ateis tinkamas laikas, mes įsitrauksime į šią diskusiją.
– Ar tikite, kad karas gali pasibaigti dar šiemet?
– Nemanau, kad karas baigsis šiemet, taip pat nemanau, kad baigsis kitais metais. Žinoma, turime tiekti kiek įmanoma daugiau karinės paramos Ukrainai, tačiau turime būti realistai, nes situacija mūšio lauke yra labai sudėtinga. Tai reiškia, kad turime daryti daugiau, bet taip pat neturėtume per daug pakelti mūsų lūkesčių, nes kartais žmonės mano, kad iš pradžių Rusijos invazija buvo sprintas, kuri pavirto maratonu, tačiau iš tikrųjų tai yra 42 km ilgio sprintas, todėl ir toliau turime teikti paramą Ukrainai, turime sunkiai dirbti, kad padėtume Ukrainai, tačiau turime atsižvelgti į ilgalaikę perspektyvą ir užtikrinti, kad Europos gyventojai ir toliau norėtų remti Ukrainą ilgalaikėje perspektyvoje, todėl neturėtume sukelti neteisingų lūkesčių, kad žmonės nenusiviltų. Aišku, visada turime būti optimistai, bet tuo pačiu metu ir realistai.
– Kiek, jūsų manymu, šiandien Rusija yra galinga?
– Tikrai galinga. Matome mūšio lauke, kad jie gali vykdyti šį karą tokiu intensyvumu labai ilgą laiką. Aišku, pažvelgus į spėjimus, ką Rusijos karo pramonė galės pagaminti, ir į žmonių skaičių, kurį jie sugeba mobilizuoti, šie skaičiai yra tikrai labai didžiuliai. Rusija žaidžia skaičių žaidimą ir Ukrainai labai sunku nuo jo apsiginti, todėl turėtume į Rusijos grėsmę žiūrėti labai rimtai tiek mūšio lauke, tiek, aišku, nepamiršti, kad tai yra branduolinė valstybė. Be abejonės, Rusija vykdo ir hibridinį karą. Aišku, Lietuva su tuo susiduria kasdien, tačiau ir Nyderlandai, kitos Europos šalys tai mato.
Rusijos grėsmės yra labai įvairios ir turime daug investuoti, kad nuo tų grėsmių apsigintume ir kad atgrasytume Rusiją nuo bet kokios kitos agresijos.
– Ar keičiantis Vokietijos vaidmeniui Lietuvoje (turiu galvoje brigadą) planuojate siųsti daugiau pajėgų į Lietuvą?
– Mes kuriame planus. Aišku, žinome, kad Vokietija planuoja visam laikui dislokuoti brigadą ir mes kuriame planus, kaip mes galėtume prisidėti savo pajėgumais. Aišku, mes tikriausiai vykdysime pajėgų rotaciją, išliksime lankstesni. Tačiau Lietuvoje jau dirbame ilgą laiką, mūsų įsipareigojimai yra struktūriniai, solidūs, taip pat planuojame ateitį po 2026 metų, kai baigsis dabartinis mandatas. Tačiau tikriausiai mūsų buvimas bus lankstesnis nei Vokietijos, tačiau labai glaudžiai bendradarbiaujame su Vokietija, kad turėtume daugiau pajėgumų prie to, ką siūlo Vokietija.
– Jūs taip pat turite naikintuvų F-35. Ar juos galėsime pamatyti saugančius ir mūsų dangų?
– Taip, mes dalyvausime oro policijos misijoje, kuri vykdoma Estijoje, tačiau, aišku, naikintuvai F-35 gins ne tik Estiją, bet ir visą rytinį flangą, įskaitant ir Lietuvą. Esame labai įsipareigoję šiai užduočiai taip pat.
Taip pat dislokuosime dronus „Reaper“ Rumunijoje. Jie dabar saugo Rumuniją ir Juodąją jūrą, tačiau ieškome būdų, kaip išplėsti šią teritoriją, kad dronai gintų ir Baltijos šalis. Esame įsipareigoję prisidėti prie oro gynybos ir rytiniame flange.
– Pastaruoju metu vis dažniau Rusijos dronai pažeidžia NATO oro erdvę, matėme juos Lenkijoje, Rumunijoje, dabar – Latvijoje. Ar, jūsų manymu, NATO reakcija ne per lėta?
– Manau, kad mūsų reakcija turėtų būti aiški ir greita. Jeigu mūsų reakcija bus neaiški, Rusija tai gali palaikyti silpnumu, nors manau, kad turime pajėgumų apginti savo oro erdvę.
Mūsų žinutė Rusijai turėtų būti aiški: oro erdvės pažeidimai yra nepriimtini, taip pat ir pavojingi, nes iškyla eskalacijos rizika, jeigu nutiktų rimtesnis incidentas. Turime užtikrinti, kad valstybės narės, visų pirma, rūpintųsi savo oro erdvės gynyba, tačiau jeigu reikėtų daugiau paramos iš NATO, NATO turėtų galėti pasiūlyti tą paramą.
Turime priimti sprendimus, kaip toliau sustiprinti oro gynybos pajėgumus NATO valstybėse narėse, kurios susiduria su šia grėsme, kad Rusija matytų, jog nėra jokių silpnybių. Tikėkimės, kad tai atgrasys juos nuo bet kokių kitų oro erdvės pažeidimų ir grasinimų.
– Prieš porą mėnesių Lietuvoje viešėjo Nyderlandų kariuomenės vadas. Jis tuo metu sakė, kad privalome būti pasirengę tam, ko nesitikime. Ar mes tam pasirengę?
– Nevisiškai, nes jeigu pažiūrėtume į NATO planus, reikėtų didesnių investicijų, bet, aišku, turime tam laiko. Žinome, kad šiuo metu Rusija labai daug savo išteklių yra paskyrusi Ukrainai, tačiau taip pat Rusija planuoja ateitį ateinančius trejus, penkerius ar 10 metų. Turime užtikrinti, kad investuosime dabar, kad turėtume gynybinius ir atgrasymo pajėgumus čia, kai jų reikės. Bet jeigu norime tuos pajėgumus turėti, tarkime, po trejų ar penkerių metų, reikia investuoti ir imtis veiksmų dabar. Todėl mes, Nyderlandai, nors aš pareigas einu dar tik 2 mėnesius, jau paruošėme gynybos planą, taip pat investicijų planą artimiausiems metams, nes turime veikti greitai ir dabar.
– Nyderlandų Vyriausybė jau paskelbė, kad didina išlaidas gynybai ir investuoja į tankus, naikintuvus bei laivus. Biudžetas sieks 24 mlrd. eurų. Ar jis dar didės ateityje?
– Mes esame įsipareigoję pasiekti 2 proc. BVP rodiklį. Naujoji Vyriausybė pasakė, kad tai bus minimali riba ir tai reiškia, kad augant ekonomikai išaugs ir kariuomenei skiriamas biudžetas. Tačiau taip pat suprantame, kad susiduriame su sunkumais, kaip efektyviai išleisti lėšas, nes Nyderlanduose turime mažai erdvės, mažai žmonių. Taip pat perkant tam tikrą sistemą arba įrangą užtrunka ilgesnį laiką, kol ji pristatoma. Taigi šią akimirką didžiausias iššūkis yra užtikrinti, kad pinigai būtų išleidžiami efektyviai. Ilgalaikėje perspektyvoje galbūt reikės daugiau, bet su dabartiniu biudžetu – 24 mlrd. – kol kas turime pakankamai, kad imtumėmės kitų žingsnių, kaip galima būtų stiprinti savo kariuomenę.
– Ačiū jums.
