Pasaulyje

2018.11.17 22:49

Latvija ruošiasi Nepriklausomybės šimtmečio šventei

Latvija švenčia šimtmetį. Tačiau Latvijos parlamentarai nespėjo įteikti dovanos šaliai – per pusantro mėnesio susitarti dėl naujos koalicijos ir vyriausybės. Politikos ekspertai sako, kad Latvijos parlamento sudėtis – tarsi visuomenės veidrodis. Latvijoje iki šiol 250 tūkst. rusakalbių neturi pilietybės ir daugiausiai balsų pastaruosiuose parlamento rinkimuose čia surenka prorusiška laikoma partija.

Rusakalbė latvė Olga Pavuk sako jaučianti, kad Latvija švenčia, tačiau pati dar nežino, ar dalyvaus šimtmečio renginiuose. Nors ir gimusi Latvijoje ji piliete tapo tik prieš porą metų, išlaikiusi kalbos ir Konstitucijos egzaminus. Moteris buvo tarp tų 700 tūkst. rusakalbių, kurie Latvijai paskelbus nepriklausomybę negavo pilietybės iškart. O. Pavuk sako, kad ne kalba svarbiausia.

„Apie visa tai daugiausia kalba politikai, kurie mano, kad svarbiausia – žinoti kalbą. Svarbiausia ne kalba, o jaustis dalimi valstybės“, – teigė portalo „baltic-course.com“ redaktorė prof. dr. O. Pavuk.

Ji pati sako, kad jaučiasi ta dalimi, bet stebi ir rusišką televiziją, kuri kaltinama Kremliaus propaganda. Tyrimai rodo, kad tą daro 8 iš 10 Latvijos rusakalbių. 

Pasak buvusio Latvijos parlamento nario Romualdo Ražuko, tai lemia, kad pastaruosiuose rinkimuose daugiausia balsų gauna prorusiška vadinama partija „Santarvė“.

„Bet tas jų elektoratas, žmonės – kas juos išrenka? Jie žiūri ta rusišką televiziją ir idealizuoja tą Vladimiro Putino režimą. Problema nėra rusakalbiuose ir latviuose, problema – kad rusakalbiai maitinami rusiška televizija ir gyvena kitoje informacinėje erdvėje, nei mes“, – kalbėjo R. Ražukas.

Tačiau R. Ražukas mano, kad „Santarvė“ nesugebės sudaryti koalicijos. Tačiau, kas ją sudarys, per pusantro mėnesio netapo aiškiau. 6 partijos susiskaldžiusios ir pirminės derybos žlugo.

Latvijos politikų vienybė lėmė, kad prieš 100 metų buvo paskelbta latvių nepriklausomybė. Dabar latviai kalba, kad vienybės jie pasigenda iš šalies politikų.

„Parlamento rinkimų rezultatai ir parlamento sudėtis – tai tarsi Latvijos  visuomenės vertybių, orientacijos veidrodis. Yra liberalai, labiau konservatyvūs, yra abiejų pusių nacionalistai, yra tie, kurie neva atstovauja rusakalbių interesus“, – vardijo politikos ekspertas Martins Murnieks.

Tačiau ekspertas, tvirtina, kad nepaisant to atspindžio, pati visuomenė nėra susiskaldžiusi į rusakalbius ir latvius, ypač kalbant apie jaunąją kartą. Šalies politikai ryžosi ir mokyklose jau mokyti tik latvių kalba.

O. Pavuk taip pat sako bendraujanti ir su latviais bei rusakalbiais. O pačią visuomenę esą skaldo tik politikai.

„Buitiniame lygyje jokios trinties nėra. Jei yra, kas yra, tai tik dėl to, ką daro politikai. Bet tai jie daro ir kitur, ne tik Latvijoje. Dabar sunku už ką nors balsuoti, nes partijos orientuojasi į latvius arba rusus, o man reikia, kad partijai būtų svarbus žmogus“, – kalbėjo O. Pavuk.

Tačiau šiandien, problemas, korupciją ir nesutarimus latviai nori pamiršti ir švęsti šalies šimtmetį.

Plačiau apie tai – Edvardo Špoko reportaže.