Pasaulyje

2018.11.03 21:00

JAV noras trauktis iš branduolinės sutarties su Rusija suprantamas, bet sąjungininkams nuo to ne ramiau

LRT.lt 2018.11.03 21:00

„JAV nėra prasmės riboti savo pajėgumo ir galimybių sutartimi, kurios laikytis kita pusė nemato jokio reikalo“ – apie Vašingtono sprendimą trauktis iš Trumpo ir vidutinio nuotolio branduolinės ginkluotės ribojimo (INF) sutarties su Rusija rašo žurnalo „National Review“ redaktorius Richis Lowry. JAV norą pasitraukti iš INF sutarties galima paaiškinti, bet Baltieji rūmai turėjo pasistengti sumažinti šio sprendimo politinę kaina – tikina analitikė Kori Schake straipsnyje portale theatlantic.com.

Spalį prezidento Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas R. Boltonas nuskrido į Maskvą, kad praneštų apie JAV ketinimą trauktis iš 1987 m. pasirašytos dvišalės INF sutarties, kuri iki šiol buvo laikoma esminiu Ronaldo Reagano ir Michailo Gorbačiovo diplomatiniu pasiekimu. Šia sutartimi JAV ir Rusija (tuomet – Sovietų Sąjunga) viena kitai įsipareigojo negaminti ir nedislokuoti sausumoje bazuojamų konvencinių ir branduolinių 500–5 500 km nuotolio raketų.

Pasitraukimo priešininkų stovykloje – ir JAV ekspertai, ir Rusijos valdžios atstovai

K. Schake rašo, kad sutarties rėmėjai dabar masiškai žeria visai pagrįstus argumentus, kodėl pasitraukti iš jos nereikėtų.

Antai Kolumbijos universiteto (JAV) profesorius Stephenas Sestanovichius pabrėžia: „INF sutartis yra, ko gero, vienpusiškai naudingiausia sutartis, kokią kada nors yra pasirašęs Amerikos prezidentas“. Šia sutartimi Rusijai užkirstas kelias dislokuoti sausumoje bazuojamas raketas, kurios suteiktų jai esminį konkurencinį pranašumą. O štai Amerika išsaugojo visas teises toliau nevaržomai naudoti iš oro arba jūros paleidžiamas raketas, kurios yra esminis jos užsienio branduolinės gynybos sistemos ramstis, pabrėžia profesorius.

M. Gorbačiovas ir R. Reaganas pasirašo INF sutartį, Reuters/Scanpix nuotr.

Brookingso instituto bendradarbio Stepheno Piferio nuomone, JAV pasitraukimas iš INF sutarties – „pralaimėjimas visomis prasmėmis“. Esą europiečiai kaltins JAV dėl sutarties sulaužymo, Rusija ir toliau europiečius baugins branduoliniais ginklais, o JAV neturės, ką į tai atsakyti.

Žibalo į ugnį šliūkštelėjo Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas, pareikšdamas: „Jei amerikiečiai ir toliau [...] vienašališkai trauksis iš visų iš eilės susitarimų ir mechanizmų – nuo Irano susitarimo iki Pasaulinės pašto sąjungos, – būsime priversti imtis atsakomųjų veiksmų, tarp jų ir karinio pobūdžio. Tačiau mes nenorime eiti šitaip toli“.

Rusija sutarties nesilaiko ir nesiruošia to daryti

Vis dėlto JAV turi pagrįstų priežasčių trauktis iš INF sutarties. Ir R. Lowry, ir K. Schake pabrėžia, kad Rusija įžūliai šios sutarties nesilaiko, o priversti ją gerbti prisiimtus įsipareigojimus nepavyksta.

J. Lowry primena, jog apie tai, kad Rusija susitarimo nesilaiko, JAV valstybės departamentas garsiai prakalbo 2014 m. Nuo žemės paleidžiamos sparnuotosios raketos 9M729, kuria disponuoti sutartimi draudžiama, bandymus Rusija vykdė dar 2008 m. Prezidento Baracko Obamos administracija Kongresui apie tai pirmąsyk pranešė 2011 m. Pernai JAV generalinio štabo vicepirmininkas patvirtino, kad draudžiamų raketų rusai yra dislokavę Kapustin Jaro poligone ir kitur savo šalies teritorijoje, pastebi ir K. Schake.

Pasak jos, sutarties išsaugojimo šalininkai (K. Schake nurodo ir pati esanti viena iš jų) aktyviai ieško būdų, kaip būtų galima Rusiją priversti vėl laikytis sutarties. Deja, nei sutarties nesilaikymo fakto paviešinimas, nei bauginimai naujos, pagal sutartį nedraudžiamos branduolinės ginkluotės dislokavimu, neduoda jokios naudos.

Reuters/Scanpix nuotr.

Anot J. Lowry, kai rusams pasakoma, kad jie elgiasi nesąžiningai, jie tučtuojau tai paneigia. Specialiosios patikros komisijos, kuri veikia kaip atitikties sutarčiai užtikrinimo mechanizmas, posėdžiai nedavė jokios naudos. Net ir pateikus Rusijai įmonių, siejamų su raketos gamyba, pavadinimus bei vietovių, kuriose buvo atliekami šios raketos bandymai, koordinates, Kremlius savo pozicijos neišsižadėjo.

R. Lowry įsitikinęs, kad rusai tokie nepalenkiami dėl vienos paprastos priežasties – nes taip elgtis jiems naudinga. Buvęs Rusijos generalinio štabo vadovas komentuodamas situaciją pareiškė, kad vidutinio nuotolio raketos padėtų Maskvai geriau pasirūpinti nacionaliniu saugumu: keldamos baimę Lenkijai, Rumunijai ir Baltijos valstybėms, šios raketos esą „atvėsintų“ jų lyderių galvas.

Kol JAV laikosi INF sutarties, kitos šalys ginkluojasi

 „Atsižvelgiant į tai, kad Rusija sukčiauja, INF sutartimi galimybės disponuoti tokiomis raketomis atimamos tik (!) iš JAV. Kokia to prasmė?“, – klausia R. Lowry. Nusiginklavimo šalininkų įsitikinimu, tai, kad JAV pačios save varžo, turi simbolinę reikšmę: toks pavyzdys esą bent iš dalies slopina kitų šalių apetitą gausiai ginkluotis.

Tačiau, pasak R. Lowry, toks įsivaizdavimas – neabejotinai klaidingas. Nors JAV deda labai daug pastangų, kad kuo labiau sumažintų branduolinių ginklų reikšmę tarptautiniuose santykiuose, 2018 m. branduolinės strategijos apžvalgoje pažymima, kad „nuo 2010 m. nė vienas potencialus priešininkas nesumažino nei branduolinių ginklų reikšmės savo saugumo strategijoje, nei branduolinių ginklų, kuriais disponuoja, skaičiaus“.

V. Putinas ir J. R. Boltonas, AFP/Scanpix nuotr.

R. Lowry primena, kad dar 2014 m. vienas Rusijos gynybos pareigūnas viešai nuogąstavo, jog tokias raketas savo arsenaluose dabar turi beveik 30 šalių. Iš jų ypač išsiskiria Kinija.

JAV karinių pajėgų Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono vadavietės vadas admirolas Harry Harrisas pernai Kongresui sakė, kad kinų kariuomenė kontroliuoja didžiausią ir plačiausio asortimento raketų arsenalą pasaulyje – su daugiau kaip 2 000 balistinių ir sparnuotųjų raketų. Pasak H. Harriso, jei Kinija būtų viena iš INF sutarties šalių, 95 proc. jos turimų raketų pagal šią sutartį būtų draudžiamos. O JAV šios sutarties laikosi ir būtent dėl to negali susikurti jokio panašaus pajėgumo.

K. Schake pritaria, kad tai svarus argumentas pasitraukti iš INF sutarties. Ji primena Strateginių ir tarptautinių studijų centro bendradarbio Erico Sayerso argumentą, jog dėl didėjančio konvencinio karinio disbalanso JAV gali tapti nepajėgios laikytis saugumo įsipareigojimų savo sąjungininkėms ar nuraminti partneres Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.

AFP/Scanpix nuotr.

Pasak K. Schake, jei dabar draudžiamas sausumoje bazuojamas konvencines raketas JAV pavyktų dislokuoti Azijoje, Vašingtonas įgytų nemažo pranašumo. Sumažėtų spaudimas oro ir jūros platformoms ir susidarytų palankesnės sąlygos, esant reikalui, prasiskverbti į Kinijos teritorijos gilumą, o tai, savo ruožtu, veiktų kaip atgrasomoji priemonė.

Sąjungininkų nenustebino, bet ir nepasistengė nuraminti

K. Schake rašo kad Baltųjų rūmų sprendimas trauktis iš INF sutarties neturėtų stebinti JAV sąjungininkių. Gynybos departamentas jau kelis mėnesius kalbėjo apie tai, kad dislokuos jūrines branduolines raketas, jei Rusija nesiliaus pažeidinėjusi INF sutarties. Spalį apie tai kalbėta ir  NATO branduolinio planavimo grupės susitikimuose.

Nors NATO sąjungininkėms, suprantama, būtų ramiau, jei JAV iš sutarties nesitrauktų, K. Schake primena: NATO atstovas patvirtino, kad visos 29 jos narės pripažįsta, jog Rusija sutarties nesilaiko, o Jungtinės Karalystės gynybos ministras pareiškė palaikantis JAV sprendimą.

Visgi, K. Schake nuomone, Baltieji rūmai nepasistengė sumažinti būsimos šio visiškai pateisinamo sprendimo kainos ar bent jau į problemą pažvelgti kūrybiškiau.

AFP/Scanpix nuotr.

Pvz., pasak jos, D. Trumpo administracija galėjo pabandyti išsiderėti išlygą dėl konvencinių balistinių ir sparnuotųjų raketų, o kartu ir griežtesnes tikrinimo priemones, kurios padėtų aiškiai išskirti branduolines ir konvencines raketas. INF sutarties aprėptį buvo galima pamėginti geografiškai susiaurinti iki Europos.

Be to, Baltieji rūmai, K. Schake nuomone, galėjo bent pamėginti įtikinti Kiniją išmontuoti savo sausumos raketas. Kuo toliau, tuo mažiau vilčių, kad kinai sutiktų atsisakyti šio savo konkurencinio pranašumo (beje, vieno iš nedaugelio karinėje srityje), tačiau vien JAV pastangos to pasiekti, ekspertės nuomone, tarptautinę bendruomenę būtų nuteikusios palankiau.

D. Trumpo administracijai dabar svarbiausia nuraminti europiečius, įsitikinusi K. Schake. Jei atrodys, jog tam, kad sumažintų riziką Azijoje, JAV yra pasirengusios aukoti savo sąjungininkių Europoje saugumą, nerimo kils tik daugiau.

Pasak jos, realistai klysta galvodami, kad JAV pasitraukimas iš sutarties įkvėptų Europos gynybos sektoriui gyvybingumo – veikiau naudos iš to turėtų Rusija. Sutarties išlikimo klausimas ypač aktualus šiomis dienomis, artėjant momentui, kai NATO šalys turės apsispręsti, kaip ir ar modernizuoti savo branduolinių ginklų naudojimo sistemas. Siekis nepakenkti Europos gynybos sistemai turėtų būti pakankama priežastis D. Trumpui nesitraukti iš INF sutarties būtent dabar, mano K. Schake.