Vokietijoje penktadienį įsigaliojo nauja pilietybės suteikimo tvarka. Vokišką pasą norintiems gauti užsieniečiams reikės ne tik atsakyti į galybę klausimų, bet ir priesaika pripažinti Izraelio teisę egzistuoti. Pažeidusiems šį tekstą gresia netekti pilietybės. Tokiu būdu milžinišką musulmonų bendruomenę turinti Vokietija bandys kovoti su antisemitizmu, kuris šalyje ypač išaugo prasidėjus Izraelio ir „Hamas“ karui.
Nuo šiol, kad gautum tokį vokišką pasą, teks atsakyti į daug naujų klausimų, teigia šalies vidaus reikalų ministerija.
„Aiškiai reglamentuodami, kad visi, kurie reiškia antisemitizmą, rasizmą ir kitokią panieką žmoniškumui, būtų pašalinami iš natūralizacijos. Kelias gauti pilietybę jiems užkertamas. Šiuo klausimu nebus jokios tolerancijos. Tai pat išplėtėme klausimyną, kad į jį būtų įtrauktos žinios apie Vokietijos istoriją, aiškiai įrašėme ir apie Izraelio teisę egzistuoti“, – teigė Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser.
Karas Gazos Ruože ir stiprus Berlyno palaikymas Izraeliui šalyje sukėlė daug diskusijų. Po spalio septintosios atakų ir Vokietijos kancleris, ir kiti politikai kartojo, kad Izraelio saugumas yra Vokietijos nacionalinio interesas. Bet nevyriausybinėms organizacijoms vis griežčiau įspėjant apie civilių kančią Gazos Ruože, už palestiniečių teises pasisakančios visuomenės dalies spaudimas Olafui Scholzui tik augo, nepasitenkinimą ji rodė kanclerio rinkiminiuose susitikimuose.
Vokietija turi didžiausią palestiniečių diasporą Europoje, manoma čia jų gyvena apie 300 tūkst. Musulmonų bendruomenė dėl įvykių Artimuosiuose Rytuose pasijuto išstumta, pasirodė kaltinimų valdžiai ir dėl už palestiniečių teises pasisakančiųjų aktyvistų tildymo.
Nauja tvarka įsigalioja Vokietijoje augant antisemitizmui. Naujausi duomenys rodo, kad pernai fiksuota 83 proc. daugiau antisemitizmo atvejų – tai ir įvairūs antisemitiniai užrašai, grasinimai ar smurtiniai išpuoliai, iš viso per 2023-iuosius jų fiksuota beveik 5 tūkstančiai.
„Prieš žydus nukreiptų incidentų beveik padvigubėjo. <...> Šios bendruomenės nariams Vokietijoje gresia didesnis pavojus nei bet kada nuo Vokietijos Federacinės Respublikos įkūrimo“, – sakė Federalinės vyriausybės komisaras prieš antisemitizmą Felixas Kleinas.
O. Scholzo vyriausybė spaudžiama kovoti ne tik su antisemitizmu, bet ir su augančiais migrantų srautais. Todėl pristatę naują pilietybės įgijimo tvarką kalba ir apie kabineto planą lengvinti deportaciją. Jis patvirtintas po mėnesio pradžioje įvykusios atakos, kai peiliu ginkluotas vyras užpuolė šešis asmenis, mirtinai nudūrė policininką. Pašautas, bet sučiuptas užpuolikas iš priklauso islamą kritikuojančiai organizacijai. Pagal priimtas pataisas tokius asmenis dabar bus galima lengviau deportuoti ir iki pražūtingo incidento. Esą gali užtekti tik komentaro socialiniuose tinkluose.
„Kalbame apie tikrą smurto šlovinimą. Šiuo atžvilgiu nemanau, kad būtų sunku nubrėžti ribą. Kalbama ne apie mažą paspaudimą ir kažkokio įrašo pamėgimą. Kalbame apie pasibjaurėtino teroristinio turinio skelbimą. Migracijos tarnyboms bus lengva nuspręsti, ar to pakanka deportacijai. Kitais atvejais jos turės vertinti ir kitus dalykus“, – komentuoja N. Faeser.
Visgi nauja pilietybės įgijimo tvarka ne tik griežtėja. Kai kuriems, kaip Seneras, ją gauti bus lengviau. 64-erius metus Vokietijoje gyvenantis šalies paso jis neturi tik todėl, kad nenori prarasti turkiško. Iki šiol to buvo reikalaujama iš pirmosios kartos migrantų, kaip jis.
Lengviau Vokietijos pilietybę įgaus ir Nilhan. Kiek daugiau nei 5 metus Berlyne gyvenanti ir dirbanti mergina jau dabar gali kreiptis pradėti natūralizaciją. Pagal seną tvarką tik 8 metus šalyje gyvenę, dirbantys ir gerai integravęsi užsieniečiai galėjo prašyti suteikti pilietybę.
