Nuo pat 2022 m. vasario, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, jo ginkluotosios pajėgos apšaudo Ukrainą raketomis ir bepiločiais orlaiviais iš palyginti saugaus Krymo.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
2014 m. okupavęs Ukrainai priklausantį Juodosios jūros pusiasalį, Kremliaus vadovas skyrė milijardus dolerių Krymui militarizuoti, bazėms plėsti, sandėliams ir kitai infrastruktūrai statyti.
Tačiau dabar Krymo tvirtovei iškilo nauja didelė grėsmė, galinti neutralizuoti jos lemiamą vaidmenį 26 mėnesius trunkančiame kare, – JAV perduotos tolimojo nuotolio kariuomenės taktinės raketų sistemos, arba ATACMS (angl. Army Tactical Missile Systems). Po beveik dvejus metus trukusio delsimo JAV praėjusio mėnesio pradžioje pristatė šias galingas balistines raketas, galinčias nuskrieti 300 kilometrų ir pasiekti beveik bet kurį iš daugiau kaip 100 pusiasalyje esančių karinių objektų.
„ATACMS perdavimas yra didelis proveržis, iš esmės galintis padaryti Krymą kariniu požiūriu bevertį“, – „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) sakė Vašingtone dirbantis karo analitikas Philipas Karberis.
Kryme įsikūręs Rusijos Juodosios jūros laivynas, šešios oro pajėgų bazės, vadovavimo ir kontrolės centrai, ginklų sandėliai, dokai, kareivinės ir kt. Čia taip pat įrengti oro gynybos radarai ir svarbiems objektams apsaugoti skirtos priešraketinės sistemos.
Iš Krymo į pietų Ukrainą Rusija reguliariai leidžia raketas, įskaitant ir hipergarsines, taip pat bepiločius orlaivius. Pastaruoju metu iš pusiasalio daugiausiai apšaudomas Odesos uostamiestis.
„Nenuskandinamas lėktuvnešis“
Krymas taip pat yra pagrindinis V. Putino karo veiksmų logistikos centras. Rusija iš Krasnodaro regiono į Krymą keliais, geležinkeliais, keltais ir kitais laivais gabena svarbiausius resursus, įskaitant amuniciją, sunkiąją ginkluotę, degalus, maistą ir medicinos įrangą. Didelė dalis atsargų ir gyvosios jėgos per pusiasalį juda į šiaurę, į Rusijos okupuotas Chersono ir Zaporižios sričių dalis.
„Šiuo metu Krymas rusams yra tarsi nenuskandinamas lėktuvnešis, iš kurio paleidžiami bepiločiai orlaiviai ir lėktuvai, jis teikia logistinę paramą jų pajėgoms pietų Ukrainoje“, – RFE / RL sakė JAV kariuomenės atsargos generolas leitenantas Benas Hodgesas, vadovavęs JAV pajėgoms Europoje.
Ukraina smogė keliems svarbiems kariniams taikiniams pusiasalyje, įskaitant oro pajėgų bazes ir 19 km ilgio Krymo tiltą – vienintelę fizinę jungtį tarp Rusijos ir Krymo ir itin svarbų karinio aprūpinimo kelią – dar prieš balandžio 24 d., kai Jungtinės Valstijos patvirtino ATACMS perdavimą.
Nors dėl grėsmių Rusija reguliariai uždaro tiltą, Maskva, anot Ph. Karberio, ir toliau šiuo tiltu, taip pat keltais, permeta į Krymą didelius kiekius atsargų. Laivai gabena krovinius į Sevastopolį – pusiasalio pietvakarinėje pakrantėje esančią Rusijos Juodosios jūros laivyno bazę.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kelis mėnesius ragino Joe Bideno administraciją atsiųsti ilgesnio nuotolio raketų ATACMS, kurių kovinė galvutė sveria 230 kg, kad būtų galima smogti kariniams taikiniams toli už rusų linijų, ypač Kryme. Ukraina gamina nedaug ilgojo nuotolio raketų, nors tikisi šiais metais padidinti jų gamybos apimtis.
Praėjusį rudenį Jungtinės Valstijos atsiuntė trumpesnio nuotolio raketų ATACMS, jų veikimo spindulys siekia 165 km ir jos sprogimo metu išpurškia daug mažų kovinių elementų. Spalio mėnesį Kyjivas pirmą kartą sėkmingai panaudojo jas, atakuodamas taikinius Rytų Ukrainoje.
Pranešama, kad mėnesio pradžioje gavusi ilgesnio nuotolio raketų ATACMS, balandžio 17 d. Ukraina jomis smogė Džankojaus oro pajėgų bazei Krymo šiaurės rytuose ir apgadino Rusijos sraigtasparnius, strateginę žemė-oras platformą S-400, pažangiausią šalies priešlėktuvinės gynybos sistemą, ir aerokosminio stebėjimo kompleksą – valdymo ir kontrolės centrą. Šių pranešimų nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.
Žaidimas skaičiais
Jungtinės Valstijos nepranešė, kiek ilgesnio nuotolio raketų ATACMS jau išsiuntė Ukrainai ir kiek jų Ukraina gali gauti artimiausiais mėnesiais.
Dienraštis „The New York Times“, remdamasis neįvardytais JAV pareigūnais, teigė, kad Ukrainai buvo pristatyta daugiau kaip 100 ilgesnio nuotolio raketų ATACMS. Ph. Karberio ir B. Hodgeso teigimu, vienam taikiniui sunaikinti arba smarkiai pažeisti gali prireikti kelių ATACMS.
Nepriklausomas gynybos analitikas Colby Badhwaras socialiniame tinkle „X“ (buvusiame „Twitter“) rašė, kad Jungtinės Valstijos galėtų suteikti Ukrainai 200 tolimojo nuotolio raketų ATACMS, o gal net ir daugiau, jei JAV atsargose esančios maždaug 1 140 „pasibaigusio galiojimo“ raketų vis dar tinkamos naudoti.
Ukraina turi ir kitų Vakarų šalyse pagamintų raketų, tačiau jų atsargos senka. Pernai Jungtinė Karalystė perdavė Ukrainai sparnuotųjų raketų „Storm Shadow“, kurios gali pataikyti į taikinius, esančius net už 250 km. Praėjusią savaitę Londonas paskelbė ketinąs atsiųsti daugiau tokių raketų.
Koncepcijos įrodymas
2023 m. rugsėjį 10 dienų laikotarpiu Ukraina „Storm Shadows“ raketomis atakavo du taikinius Kryme: laivų statyklą ir Juodosios jūros laivyno štabą Sevastopolyje. Naudodama savo gamybos ir vakarietišką ginkluotę, Ukraina Juodojoje jūroje sunaikino arba apgadino apie 24 Rusijos laivus – įskaitant 2022 m. balandį nuskandintą flagmaną „Moskva“.
Praėjus mažiau nei dviem savaitėms po smūgio vadavietei, Maskva iš pusiasalio į Rusijos Novorosijsko uostą išvedė didžiąją dalį savo Juodosios jūros laivyno.
„Ukrainiečiai jau įrodė, ką gali padaryti saujelė tiksliųjų ginklų prieš Kryme įsitvirtinusius rusus“, – sakė B. Hodgesas, turėdamas omenyje raketų „Storm Shadow“ smūgius pusiasalyje, paskatinusius Rusijos atsitraukimą.
Praėjusį mėnesį duodamas interviu leidiniui „The Washington Post“ V. Zelenskis teigė, kad ATACMS leis Ukrainai išstumti Rusijos karines oro pajėgas iš pusiasalio.
„Žinodama, kad galime sunaikinti jos lėktuvus, Rusija nepuls iš Krymo, – sakė jis. – Panašiai kaip ir su jūrų laivynu. Mes išstūmėme juos iš savo teritorinių vandenų. Dabar mes išstumsime juos iš Krymo oro uostų.“
C. Badhwaro teigimu, raketas ATACMS, kurios juda daug didesniu greičiu nei „Storm Shadows“ ir taikinius gali pasiekti per kelias minutes, geriau tinka naudoti prieš laiko atžvilgiu jautrius taikinius, pavyzdžiui, mobilias antžemines oro ir priešraketinės gynybos sistemas, ant žemės esančius orlaivius, logistikos objektus, kuriuose perkraunamos atsargos, artilerijos ir raketų paleidimo įrenginius.
Tačiau, anot jo, vokiečių gamybos sparnuotosios raketos „Taurus“ geriau nei ATACMS tinka Krymo tiltui. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas iki šiol priešinosi spaudimui perduoti Ukrainai šių galingų raketų, nors Vakarų pareigūnai tikisi, kad JAV sprendimas tiekti raketas ATACMS privers Vokietijos vadovą suklusti.
Nėra kur pasislėpti
Dabar, kai Ukraina apginkluota raketomis ATACMS, B. Hodgeso teigimu, Rusijos pajėgoms Kryme nėra kur pasislėpti. Pasak jo, Ukrainos ginkluotosios pajėgos „žino kiekvieną pusiasalio kvadratinį metrą“. Vasario mėnesį lankydamasis Miuncheno saugumo konferencijoje V. Zelenskis teigė JAV pareigūnams parodęs, į kokius taikinius norėtų smogti ATACMS raketomis.
„Pirmas didelis žingsnis Krymo išlaisvinimo link – padaryti jį netinkamą naudoti. O tolimojo nuotolio ir tikslių smūgių pajėgumai suteiks Ukrainai tokią galimybę“, – aiškino B. Hodgesas.
„Nebūtina išžudyti visų rusų, – sakė jis. – Tiesiog reikia pasirūpinti, kad jie neturėtų degalų, šaudmenų ir maisto.“
Nors Ph. Karberis svarstė, kad Ukraina tikriausiai panaudos ATACMS prieš Rusijos karinius objektus okupuotose rytinėse šalies dalyse, kur Maskva po truputį stumiasi pirmyn ir ruošiasi puolimui, B. Hodgeso manymu, Krymas yra raktas į pergalę.
„Krymas yra tai, ką mes vadiname lemiama šios karo lentos teritorija. Laimės tas, kas kontroliuos Krymą“, – sakė B. Hodgesas.
Jis pridūrė, kad vien izoliavus Krymą ir suardžius tiekimo linijas sumažėtų spaudimas Ukrainos pajėgoms. Rusijos raketų ir dronų atakos iš pusiasalio liautųsi, o Rusijos kariai okupuotuose pietuose susidurtų su logistikos problemomis, aiškino B. Hodgesas.
Pasak jo, tuomet Ukraina galėtų atlaisvinti karius pietuose ir permesti juos į sunkesnius mūšius rytuose.
„Akivaizdu, kad tai turės platesnį poveikį, ne vien rusų išstūmimą, – sakė B. Hodgesas. – Tai turės psichologinį, logistinį ir fizinį poveikį visam karo veiksmų teatrui.“
