799-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mano, kad vidaus ir tarptautiniai įvykiai klostosi jam palankia linkme, ir greičiausiai tęs agresyvią taktiką Ukrainoje, tačiau vargu ar karas greitai baigsis, ketvirtadienį pareiškė vyriausioji JAV žvalgybos pareigūnė, rašo „Reuters“.
Nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines Senato ginkluotųjų pajėgų komitetui sakė, kad Rusija suintensyvino smūgius Ukrainos infrastruktūrai, siekdama apriboti Kyjivo galimybes gabenti ginklus ir karius, sulėtinti gynybos produkciją ir priversti jį apsvarstyti derybų galimybę.
„Vis agresyvesne Putino taktika prieš Ukrainą, pavyzdžiui, smūgiais Ukrainos elektros infrastruktūrai, siekiama padaryti Ukrainai įspūdį, kad tolesnė kova tik padidins žalą Ukrainai ir nepasiūlys jokio tikėtino kelio į pergalę“, – sakė ji.
„Tikėtina, kad ši agresyvi taktika bus tęsiama ir karas vargu ar greitai baigsis“, – sakė A. Haines.
Informacija trumpai
- ISW: rusai gali siekti perkelti dviejų divizijų elementus į Rytų Ukrainą, kad paremtų Rusijos puolamąsias operacijas Donecko srityje ir pasinaudotų dabartiniu pažeidžiamumo laikotarpiu, kol atvyks JAV skiriama parama.
- JAV valstybės departamentas apkaltino Rusiją panaudojus cheminį ginklą prieš Ukrainos pajėgas ir taip pažeidus Cheminių ginklų konvenciją (CWC), Kremlius tai neigia.
- Macronas dar kartą patvirtino neatmetantis galimybės siųsti karius į Ukrainą.
- JAV ir Vokietija privalo pagaliau pareikšti, kad nori pamatyti Ukrainos pergalę kare prieš Rusijos agresiją, interviu Ukrainos leidiniui RBC sakė buvęs JAV pajėgų Europoje vadas gen. Benas Hodgesas.
ISW pateikia naujausią Ukrainos žemėlapį, kuriame užfiksuotos Ukrainos ir Rusijos pajėgų kontroliuojamos teritorijos:
Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo plataus masto invazija, Rusija Ukrainoje neteko 470 870 karių, gegužės 2 d. pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Į šį skaičių įeina 1 030 Rusijos pajėgų karių, nukautų vien per pastarąją parą.
Pasak pranešimo, Rusija taip pat neteko 7 332 tankų, 14 096 šarvuotų kovos mašinų, 16 224 automobilių ir degalų cisternų, 12 044 artilerijos sistemų, 1 053 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 784 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 348 lėktuvų, 325 sraigtasparnių, 9 561 bepiločio orlaivio, 26 laivų ir katerių ir vieno povandeninio laivo.
Apie trečiadienio įvykius kviečiame skaityti čia.
Atnaujinta 00.03
Žvalgybos vadovas: Ukraina neturi šansų laimėti tik mūšio lauke
Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Vadymas Skybickis sakė, kad nemato jokių galimybių Ukrainai laimėti karą vien mūšio lauke. Kaip jis sakė interviu „The Economist“, net jei jai pavyktų nustumti Rusijos kariuomenę iki 1991 m. sienų – o tokia perspektyva vis labiau tolsta – karo tai nesibaigtų, rašo UNIAN.
V. Skybickis sakė, kad tokie karai gali baigtis tik sutartimis. Dabar abi pusės stengiasi užimti „palankiausią poziciją“ prieš galimas derybas. Tačiau, jo nuomone, reikšmingos derybos gali prasidėti tik 2025 m. antroje pusėje.
Pasak V. Skybickio, labiausiai neaiškus karo veiksnys yra Europos parama. Jei Ukrainos kaimynės neras būdų, kaip dar labiau padidinti gynybos produkcijos gamybą ir padėti Ukrainai, jos taip pat galiausiai atsidurs Rusijos taikiklyje.
Ukrainos pasiaukojimas, anot pareigūno, suteikė Europai daugiametę persvarą ir bent dešimtmečiui panaikino tiesioginę grėsmę, kurią kadaise kėlė Rusija.
