Penktadienį pasaulį sukrėtė žinia, kad pataisos kolonijoje Arktyje mirė 47-erių Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas. Per ilgą savo opozicinę veiklą jis buvo vadinamas „žmogumi, kurio labiausiai bijo Putinas“. LRT trumpai primena, koks buvo opozicionieriaus gyvenimo kelias.
A. Navalnas kolonijoje atliko 19 metų bausmę, kurią pasmerkė žmogaus teisių gynimo grupės ir Vakarų šalys bei vadino tiesioginiu bandymu susidoroti su A. Navalnu.
„Pagaliau Putinas jį nužudė“, – sakė vienas žinomiausių tyrėjų, žurnalistas Christas Grozevas po A. Navalno mirties.
Netikėta mirtis kolonijoje
Rusijos federalinės įkalinimo įstaigų tarnyba pranešė, kad penktadienį esą A. Navalnas pasijuto blogai po pasivaikščiojimo ir „beveik iš karto prarado sąmonę“.
„Nedelsiant atvyko medicinos personalas ir buvo iškviesta greitosios pagalbos komanda. Buvo atliktos gaivinimo priemonės, kurios teigiamų rezultatų nedavė. Medikai patvirtino nuteistojo mirtį. Mirties priežastys nustatinėjamos“, – sakoma oficialiame įkalinimo įstaigų pareiškime.
Teigiama, kad mirtis A. Navalnui nustatyta 14.07 val. vietos laiku. Kiti opozicionieriai teigia, kad A. Navalno mirtį galėjo lemti per visą kalėjimo laikotarpį net 27 kartus skirtos bausmės, per kurias jis kelioms dienoms buvo uždaromas į karcerį. Paskutinį kartą jis ten buvo dar šį mėnesį.
Vasario 14-ą dieną A. Navalno advokatas Leonidas Solovjovas lankė jį ir teigė, kad tada jo būklė buvo normali, tačiau jau po dviejų dienų jis mirė. Vakarai kaltina Rusiją dar viena politine žmogžudyste, tuo metu Kremlius atsako, kad vyksta mirties tyrimas ir Vakarai neturėtų „žarstytis kaltinimais“.
RT šaltiniai tikino esą opozicionierius mirė dėl „kraujo krešulio“.
Gimęs būti populiariu
A. Navalnas ne kartą kritikavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino „Vieningosios Rusijos“ partiją kaip pilną „korumpuotų vagių“, o patį V. Putiną įvardijo „iščiulpusiu visos Rusijos kraują“, kaltino sukūrus korupcinį feodalinį mechanizmą šalyje ir sutelkus visą politinę galią Kremliuje. Nuo 2013 m. iki 2018 m. vadovavo „Progreso partijai“.
Būdamas laisvėje opozicionierius rengė tūkstantinius opozicijos protestus ir jau tada traukė ne tik paprastų rusų dėmesį, bet ir Kremliaus. Jis ne kartą buvo suimtas ir persekiojimas. 2012 m. jam buvo pateikti kaltinimai dėl pinigų plovimo, 2013 m. liepą opozicionierius buvo nuteistas kalėti 5 metus, tačiau jau kitą dieną po sprendimo jis buvo paleistas, o kaltinimai ir bausmė panaikinti.
2014 m. jam ir broliui Olegui buvo pateikti nauji kaltinimai dėl pinigų plovimo ir grobstymo. Tada A. Navalnui uždrausta išvykti iš namų ir net bendrauti su savo šeimos nariais.
Nepaisant Kremliaus kišamų pagalių į ratus, A. Navalnas stengėsi oficialiai dalyvauti skirtinguose rinkimuose. 2013 m. jis dalyvavo Maskvos mero rinkimuose ir juose oficialiai surinko 27 proc. balsų. Jis pralaimėjo V. Putino remiamam Sergejui Sobianinui. Jau tada A. Navalno komanda skelbė, kad rezultatai buvo klastojami, o pats opozicionierius surinko tikrai daugiau balsų.
Dar 2016 m. gruodį A. Navalnas paskelbė, kad ketina dalyvauti 2018 m. Rusijos prezidento rinkimuose. tačiau vėliau jis buvo ne kartą sulaikytas dėl rengiamų protestų prieš Kremliaus režimą. Kaip teigia „SkyNews“ ekspertai, A. Navalnas buvo užsispyręs, sarkastiškas ir nepaprastai charizmatiškas – gimęs būti populiariu, turintis humoro jausmą, kuris ypač patiko jaunimui.
Kremlių gąsdino milžiniškas A. Navalno populiarumas ir dėl to 2018 m. jam buvo uždrausta kandidatuoti prezidento rinkimuose. Oficialiai skelbta priežastis, kodėl neleidžiama jam kandidatuoti, buvo neva „valstybės lėšų išeikvojimas“. A. Navalnas tada atmetė kaltinimus tikindamas, kad tai tėra Kremliaus bandymai atremti jo kritiką. Tais pačiais metais jis įkūrė opozicinę partija „Ateities Rusija“.
Kremliaus kritiką ne kartą bandyta nunuodyti arba kitaip padaryti žalos jo sveikatai. Opozicionierius du kartus buvo užpultas, panaudojant briliantinę žalumą. Vėliau dėl šių atakų jam diagnozuotas cheminis akių nudegimas. 2019 m., kai A. Navalnas buvo kalėjime, jo asmeninis gydytojas teigė, kad jis galėjo būti nuodijamas chemine medžiaga. Tačiau vienas didžiausių jo išbandymų laukė 2020 m.
Apnuodijimas ir grįžimas į Maskvą
2020 m. buvo sunkūs Rusijai – dėl COVID-19 pandemijos ir prastėjančios ekonominės padėties augo rusų nepasitenkinimas valdžia. Tuo pat metu A. Navalnas – ryškiausias režimo priešininkas – kalbėjo apie jo partijos ketinimus dalyvauti šalies Dūmos rinkimuose.
Tų metų rugpjūčio 20 d. tapo lemtinga. Tomske dėl savo žurnalistinio tyrimo buvęs A. Navalnas skrido atgal į Maskvą, tačiau per skrydį opozicionieriui pasidarė bloga. Keleiviai nufilmavo lėktuvo kėdėje aimanuojantį A. Navalną. Kaip vėliau pasakojo pats opozicionierius, jo gyvybę tada išgelbėjo lėktuvo pilotas, kuris nepaisant perspėjimo dėl „bombų pavojaus“ avariniu būdu nusileido Omske, kur A. Navalnui suleistas priešnuodis.
Vėliau buvo skelbiama, kad tai – specialiosios Rusijos tarnybos (FSB) ataka, per kurią panaudotas pasaulyje jau nuskambėjęs cheminis ginklas „Novičiok“, tai patvirtino ir Vokietijos karinė laboratorija. Portalo „Bellingcat“ su kitais žiniasklaidos kanalais atliktas tyrimas atskleidė FSB pareigūnų, kurie prisidėjo prie A. Navalno apnuodijimo Rusijos Tomsko mieste, tapatybes. Kremlius neigė, kad prisidėjo prie A. Navalno apnuodijimo, o pats V. Putinas metinėje spaudos konferencijoje neslėpė ironijos šiuo klausimu.
„Jeigu tikrai būtume norėję, būtume nunuodiję“, – sakė V. Putinas.
A. Navalnas tris dienas gulėjo Omsko ligoninėje, viso pasaulio dėmesys buvo prikaustytas prie A. Navalno būklės. Tuo metu A. Navalno žmona Julija kovojo, kad jos vyras būtų nuvežtas į Berlyną. Stiprus Vakarų spaudimas ir Julijos kreipimasis į V. Putiną padėjo A. Navalną perkelti į Berlyną.
Vakarai dėl išpuolio Rusijai įvedė sankcijas ir reikalavo atlikti tyrimą. Kremlius tada tikino esą A. Navalnas „pats galėjo nusinuodyti“. V. Putinas toliau aiškino, kad iš tiesų A. Navalnas – JAV agentas. Tuo metu būdamas Berlyne ligos patale A. Navalnas paskelbė tyrimą, kurį pavadino „Putino rūmais“, apie milijardus kainuojančius prezidento rūmus Juodosios jūros pakrantėje.
Pasveikęs A. Navalnas pareiškė, kad grįš į Rusiją.
„Rusija yra mano šalis, Maskva yra mano miestas, aš jų pasiilgau“, – parašė jis instagrame.
Jis sulaikytas buvo dar pasų kontrolės punkte, tik lėktuvui nusileidus Rusijoje. Pats būdamas teisininku, A. Navalnas taip ir nesulaukė tinkamo teismo proceso prieš virtinę politiškai motyvuotų baudžiamųjų persekiojimų, tačiau jis sakė, kad niekada nereikia pasiduoti ir toliau kovoti.
„Aš kovoju kaip įmanydamas. Ir toliau tai darysiu, nepaisant to, kad dabar esu kontroliuojamas žmonių, kurie mėgsta viską apjuodinti cheminiu ginklu. Mano gyvybė nėra verta dviejų centų, bet padarysiu viską, ką galiu, kad įstatymas nugalėtų. Ir sveikinu visus sąžiningus žmones visoje šalyje, kurie nebijo ir išeina į gatves“, – sakė jis per vieną teismo posėdį.
Dešimtys tūkstančių žmonių taip ir padarė šalies miestuose – tai buvo didžiausi nesankcionuoti protestai Putino valdomoje Rusijoje. Daugiau nei 10 tūkst. žmonių buvo sulaikyti. Tačiau tai buvo paskutiniai didelio masto protestai Rusijoje.
Kai V. Putinas įsiveržė į Ukrainą, A. Navalnas iš savo kalėjimo kameros ragino žmones pasipriešinti, tačiau tik nedidelė dalis išdrįso tai padaryti. Antikariniai protestai buvo greitai numalšinti. Nepaisant visų jo pastangų suteikti žmonėms balsą, jo žinia nesulaukė atgarsio tarp rusų, kuriuos įbaugino du dešimtmečius trukęs V. Putino valdymas.
Kremlius jam metė naujus kaltinimus ekstremizmu ir terorizmu – vienas iš jų buvo nacizmo reabilitavimas. 2023 m. rugpjūtį jis buvo nuteistas dar 19 metų kalėti specialaus režimo kalėjime, skirtame patiems sunkiausiems nusikaltėliams. Tai iš esmės buvo mirties bausmė.
