Artėjant antrosioms Rusijos pradėto karo Ukrainoje metinėms, Vakarai ieško būdų, kaip finansiškai paremti Kyjivą. Vienas iš šaltinių – įšaldytas rusų turtas, jo vertė siekia apie 300 milijardų eurų. Kaip LRT.lt Briuselyje teigė Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje (ES) Arnoldas Pranckevičius, kol kas matomos susitarimo prošvaistės tik dėl pirmo žingsnio, paliekant turtą įšaldytą ir Ukrainai panaudojant pinigus, gautus investavus, tačiau, anot jo, apskritai nėra priežasties bijoti spręsti įšaldytų lėšų klausimo.
„Artėjame prie sutarimo taryboje dėl pirmojo žingsnio. Jis susijęs būtent su įšaldytų lėšų pajamų (gautų investuojant – LRT.lt) atidėjimu ir jų panaudojimu ateityje Ukrainai atstatyti. Užsienio reikalų ministrai iš esmės rado politinį sutarimą šiuo klausimu pirmadienį Užsienio reikalų taryboje. Šis klausimas grįš į ambasadorių formatą ir tikimės, kad iki karo antrųjų metinių mes tą sprendimą priimsime.
Bet tai tik pirmas žingsnis. Siekiamybė yra daug didesnė – rasti teisinių kelių konfiskuoti visą įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą ir ateityje tai panaudoti Ukrainai. Bet tam, kad imtumėmės to didelio žingsnio, dėl kurio, aišku, vyksta labai intensyvūs pokalbiai ir tarp Didžiojo septyneto šalių, ir Europos Sąjungoje, mes turime žengti ta pirmą žingsnį, kuris jau labai seniai yra laukiamas“, – teigia ambasadorius.
Tarp kai kurių Vakarų šalių matoma skepticizmo ir baimių priimti sprendimą įšaldytą 300 milijardų eurų vertės turtą (daugiau nei 200 milijardų – Europos Sąjungoje) tiesiog skirti Ukrainai, tačiau, pasak A. Pranckevičiaus, baimės yra perdėtos.
„Visada iš Vilniaus pozicijų tikėjome, kad nėra priežasties bijoti spręsti įšaldytų lėšų klausimo. Nematome, kodėl tai turėtų kelti grėsmę finansiniam stabilumui ar euro reputacijai. Tos baimės, mūsų manymu, daugiausia yra perdėtos ir, žinoma, realūs žingsniai ta linkme realiai ir parodys, kiek tos baimės buvo realios ar ne. Ir tikiuosi, tai sustiprins partnerių valstybių motyvaciją judėti toliau“, – LRT.lt Briuselyje sako Lietuvos ambasadorius ES.
Sausio pradžioje Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba Ispanijos žiniasklaidai yra teigęs, kad bendra įšaldyto Rusijos turto suma galėtų padengti daugiau kaip 80 proc. lėšų, reikalingų Ukrainai atstatyti.
Derybos dėl 13-ojo sankcijų paketo
Jau netrukus turėtų prasidėti derybos dėl naujausio, 13-ojo, sankcijų Rusijai paketo. Pasak A. Pranckevičiaus, ir toliau bus atidžiai žiūrima į sankcijų apėjimą per trečiąsias šalis, kuris lemia, kad vakarietiški komponentai atsiduria prieš Ukrainą kariaujančių rusų rankose.
„Laukiame kvietimo iš Europos Komisijos pradėti derybas tarp ambasadorių. Tradiciškai Lenkija, Baltijos šalys teikia savo pasiūlymus sankcijų paketui. <...> Tikrai bandoma paneigti, kad nėra ką sankcionuoti. Yra skirtingų naujų sektorių, kuriuos galime įtraukti, ypač svarbu kova su sankcijų apėjimu ir dvejopos paskirties aukštųjų technologijų ir komponentų, kurių randama karo lauke, sąrašų plėtimas. Kartu labai svarbu riboti šitų sankcionuotų prekių tranzitą per Rusiją ir Baltarusiją, kad išvengtume įvairių sankcijų apėjimų skylių. Ir žinoma, reikia plėsti individualius sąrašus įmonių ir individų, kurie susiję su Rusijos agresija Ukrainoje.
Pasiūlymų ant stalo yra daug. Tikiuosi, kad ir politinės valios bus pakankamai tarp partnerių valstybių narių priimti stiprų paketą prieš liūdnas plataus masto Rusijos karo prieš Ukrainą metines“, – teigia ambasadorius.
A. Pranckevičius pabrėžia, kad pastebima daugybė bandymų rasti būdų apeiti sankcijas. „Gaudymas sankcijų apėjimo nusikaltėlių, jei galima taip sakyti, kaip ir, tarkim, narkotikų kontrabandos, yra nuolatinis darbas. Institucijos turi nuolat sekti situaciją, rasti ir matyti naujus kelius, kurie yra naudojami, ir nuolat plėsti sąrašus, nes, deja, ir Rusija, ir jai padedančios šalys yra gana išradingos bandydamos pakeisti skirtingus komponentus ir rasti galimybių toliau plėsti karinę pramonę.
Kiekviename pakete tie sąrašai plečiami <...> ne šimtais, o kartais ir tūkstančiais naujų produktų, produktų kodų, sankcijų apėjimo kontekste yra daug bandymų rasti visus būdus jas apeiti“, – sako A. Pranckevičius.
Jis pažymi, kad ES pasiuntinys sankcijų klausimais („sankcijų ambasadorius“) Davidas O`Sullivanas vyksta į įvairias Vidurio Azijos šalis, į kurias matoma išaugusi prekyba (ir iš kurių Rusija perka įvairias prekes), ir su jų vadovais bandoma tartis dėl Rusijai skirtų sankcijų apėjimo problemos. Derybos, tiesa, girdima, toli gražu nėra paprastos.
„Jis keliauja po trečiąsias valstybes, kuriose galimai jau matome problemų dėl sankcijų apėjimų. Jis tiesiogiai bendrauja su vyriausybėmis ir valstybių vadovais, bandydamas padėti užkirsti kelią apeiti sankcijas ir kartu, tikiuosi, kalbėdamas apie tai, kad Europos Sąjunga turi instrumentų, jeigu reikia, panaudoti ribojančias priemones ir prieš tuos asmenis ir kompanijas, kurios padeda apeiti sankcijas.
Jau nuo 11-ojo sankcijų paketo turime sankcionavimo mechanizmą, jau galima sankcionuoti trečiųjų šalių kompanijas ir individus, kurie susiję su apėjimo schemomis ir, mano manymu, tikrai jau dabar galime naudoti ši mechanizmą kaip atgrasymo priemonę“, – teigia A. Pranckevičius.
Klausimas dėl 50 milijardų eurų paramos bus išspręstas?
Laiko liekant vis mažiau, artėjant neeilinei Europos Vadovų Tarybai vasario 1-ąją, A. Pranckevičius teigia, kad šiuo metu esama „labai arti susitarimo“ dėl ketverių metų 50 mlrd. eurų paramos Ukrainai paketo, nors ir toliau išlieka opus Vengrijos veto klausimas.
„Visi tikisi, kad rasim sprendimą, kitaip ir nebūtų vasario 1-ąją šaukiamas Europos Vadovų Tarybos susitikimas, pabaigti tai, kas iki galo nebuvo pabaigta gruodžio mėnesio EVT. Esame tikrai labai arti susitarimo, 26 valstybės narės iš esmės sutaria dėl daugiametės finansinės programos peržiūros, kurios dalis yra 50 milijardų eurų Ukrainai priemonė ketveriems metams. Žinome, vis dar reikia išspręsti vienos valstybės narės (Vengrijos – LRT.lt) veto problemą ir kol kas sprendimo nėra, tačiau yra lūkestis, kad tą sprendimą pavyks rasti vasario 1 dieną“, – teigia jis.
Ambasadorius anksčiau LRT RADIJUI minėjo, kad gali būti einama ir „plano B“ keliu.
„Scenarijai yra du, arba Vengrija pritaria 27 valstybių sprendimui ir tuomet, kaip sutarta, mes naudodami ES biudžeto peržiūrą skiriame Ukrainai 50 mlrd. eurų 4 metams, (...) arba Vengrija toliau vetuoja ir tuomet turime planą B – apsispręsti su 26 valstybėmis dėl pagalbos, naudojant nacionalines garantijas dotacijų daliai ir makrofinansinės paramos instrumentą paskolų daliai. Viskas paruošta vienu ar kitu atveju“, – anksčiau teigė A. Pranckevičius.
Ambasadorius akcentuoja, kad šis priimtas sprendimas dėl ilgalaikio Ukrainos finansavimo būtų itin svarbus signalas ir argumentas svarbiausiai partnerei – Jungtinėms Valstijoms.
„Mūsų visų užduotis, kad Ukraina turėtų ilgalaikį nuspėjamą finansavimą ketveriems metams į prieky ir nei mūsų pačių rinkimai, nei Europos nacionaliniai rinkimai skirtingose valstybėse narėse niekaip neįtakotų šių sprendimų, tai būtų solidus pagrindas Ukrainai ir kartu labai svarbus ženklas mūsų svarbiausioms partnerėms, tai yra Jungtinėms Amerikos Valstijoms, labai svarus argumentas JAV administracijai jos pokalbiuose su JAV Kongresu dėl tolimesnės finansinės ir karinės paramos Ukrainai ir iš Jungtinių Valstijų“, – LRT.lt teigė A. Pranckevičius.
Europos Komisija 2023-iaisiais siūlė Ukrainai iki 2027 m. suteikti 50 mlrd. eurų finansinės pagalbos – 33 mlrd. eurų paskolų ir 17 mlrd. eurų subsidijų.
