Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Rusijos galimybės įvykdyti provokacijas regione dėl karo Ukrainoje yra ribotos.
„Kalbant apie Rusijos pasirengimus mūsų regione, visi pastebi, kad Rusija visą savo sausumos pajėgų potencialą skyrė Ukrainai, į frontą permetė. Tai šiuo atveju mūsų pašonėje ji turi kitas pajėgas – aviaciją, raketas, taktinį branduolinį ginklą, laivyną, tačiau didelės dalies sausumos pajėgų potencialo neturi, o su tomis nuotolinėmis priemonėmis pilnavertiškai įvykdyti kokių nors provokacijų negali. Tai yra faktas“, – Žinių radijui ketvirtadienį kalbėjo A. Anušauskas.
Taip jis reagavo Vokietijos leidiniui „Bild“ šią savaitę paviešinus karinių pratybų scenarijų, kuriame Vokietijos ginkluotosios pajėgos ruošiasi hibridiniam Rusijos puolimui NATO rytiniame flange.
Šiame plane sudėliotas išsamus galimo karinio konflikto scenarijus, pradedant nuo vasario, kai Kremlius neva pradeda mobilizacijos bangą ir pašaukia 200 tūkst. karių, toliau puola Ukrainą, skina pergales ir vasarop pradeda hibridinį karą prieš Baltijos šalis. Vyksta susirėmimai, padėtis aštrėja.
Tuo metu praėjusią savaitę Vilniuje viešėjęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kartojo, kad jeigu Rusijai pavyks įveikti Ukrainą, kitas Maskvos taikinys gali būti Baltijos šalys.
„(...) Šiuo atveju raktas iš šitos situacijos yra kiekvienos paribio šalies karinio gynybinio potencialo didinimas“, – teigė A. Anušauskas.
Anot A. Anušausko, tikimybė, kad Ukrainos dangų dar šįmet pradės ginti amerikiečių gamybos naikintuvai F-16, yra itin didelė.
„Ukrainiečiai turės keleriopai didesnes galimybes apsiginti nuo sparnuotųjų raketų, nuo aviacijos pafrontėje, nuvejant ją į šalį, dar toliau nuo fronto“, – kalbėjo jis.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį sakė, kad Kyjivo prioritetas 2024 metams yra šalies dangaus kontrolės įgijimas.
Įvairios NATO šalys šiuo metu apmoko Ukrainos pilotus naudotis amerikiečių gamybos naikintuvais F-16. Šį mėnesį Danija pranešė, kad antrąjį šių metų ketvirtį perduos ukrainiečiams 19 šių naikintuvų.
Anksčiau Vašingtonas nesiryžo suteikti kitoms šalims leidimo perduoti Kyjivui F-16, baiminantis, kad tai paverstų JAV tiesiogine dalyve Maskvos kare Ukrainoje.
Neatskleidžia, ar Kyjivas prašo Lietuvos padėti mobilizuoti šaukiamojo amžiaus Ukrainos pabėgėlius
A. Anušauskas neatskleidžia, ar praėjusią savaitę Lietuvoje lankęsis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė pagalbos mobilizuojant ir grąžinant į gimtąją šalį šaukiamojo amžiaus piliečius. Visgi, politikas nurodo, kad Vilnius galėtų teikti Kyjivui informaciją apie tokius asmenis, tarp kurių, pasak jo, mobilizuojamo amžiaus vyrų yra mažuma.
„Ukrainos įstatymai taikomi, be abejo, Ukrainoje. Susitarimuose su kitomis šalimis, kalbant apie karo prievolės vykdymą – reikia vadovautis tos šalies įstatymais. Šiuo atveju Lietuva gali, pavyzdžiui, teikti informaciją, kiek yra Ukrainos piliečių Lietuvoje, nes dauguma tų piliečių, kurie yra Lietuvoje – tai vaikai, moterys. Nėra šaukiamojo amžiaus vyrų tiek, kiek galime įsivaizduoti“, – sakė A. Anušauskas.
ELTA primena, kad Ukrainos prezidentas V. Zelenskis praėjusį mėnesį perspėjo, kad kariuomenė nori mobilizuoti iki pusės milijono žmonių kovai su maždaug 600 000 Ukrainoje dislokuotų Rusijos karių.
Ukrainos pajėgoms trūkstant karių, taip pat svarstoma mobilizuoti į užsienį pasitraukusius vyrus.
Pernai gruodį Talinas skelbė esąs pasirengęs padėti Kyjivui dėl ukrainiečių vyrų mobilizacijos. Tačiau šią savaitę Estijos premjerė Kaja Kallas nurodė priešingai ir patikino, kad į šalį dėl karo pasitraukę ukrainiečiai nebus grąžinami mobilizacijai.
Apie tai, kad neketina priversti ukrainiečių palikti šalį ir grįžti į karo alinamą šalį pranešė ir Vokietijos teisingumo ministras Marco Buschmannas.
