Lenkijoje įvesti papildomi reikalavimai strigdo dronų pervežimą į karo lauką Ukrainoje. Dronų ekspertas Povilas Stankūnas susidariusią situaciją siūlo spręsti sėdant prie diskusijų stalo: „Labai norėčiau suorganizuoti susitikimą su Nacionalinio saugumo komiteto nariais, organizacijų, kurios gamina savadarbius dronus, nariais ir Lenkijos ambasados nariais. Būtų galima bandyti kalbėti, spręsti, nes tai labai plati, daug niuansų turinti tema.“
Varšuvai sugriežtinus taisykles pristatyti dronus į karo lauką tapo daug sunkiau. Apie susidariusią situaciją kalbasi organizacijos „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė ir dronų ekspertas P. Stankūnas.
– Pone Ohmanai, su kokia situacija Lenkijos ir Ukrainos pasienyje, pervežant dronus, jums tenka susidurti?
J. Ohmanas: Kalbant apie situaciją plačiau, tai Lenkija yra šalis, labai mėgstanti kontrolę. Prieš kiek laiko, mano galva, buvo įvesti visiškai nereikalingi reikalavimai, kad reikalingi leidimai, licencijos ir panašiai vežant (dronus – LRT.lt) per Lenkijos teritoriją ir, mano žiniomis, kai kurie dronai ten ir įstrigo.
– Ką sako lenkų pasieniečiai, kokie jų argumentai?
J. Ohmanas: Atsako paprastai: Varšuva turi tam tikrus reikalavimus, ir jeigu jie nėra įvykdomi, jie negali praleisti. O kartais gali ir praleisti. Aš girdėjau tokių istorijų, lenkų pasieniečių yra įvairių.
Turime tokią „pilką padėtį“. Vyksta karas, žmonės ir valstybės bando kažkaip tvarkytis. Ir kartais tie reikalavimai ir pageidavimai nebūtinai sutampa. Pavyzdžiui, kai kurie dalykai Lietuvoje neturi jokios licencijos. O Lenkijoje jų reikia. Dvi skirtingos Europos Sąjungos šalys, skirtingi reikalavimai ir sukis kaip nori.
– Pone Stankūnai, kaip reglamentuojamas dronų pervežimas?
P. Stankūnas: Dėl reglamentavimo tikrai nepasakysiu tiksliai, galėčiau kalbėti tik apie praktinę dalį. Pačiam teko konstruoti savadarbių dronų ir tas skaičius nėra šimtais tūkstančių, tai buvo septyni dronai. Tokiais atvejais tu pats perki detales, pats susilituoji, susikonstruoji ir neveži kažkur, kad sertifikuotų, priskirtų kažkokią vertę. Tie dalykai būna surinkti tavo paties namuose ir iškyla klausimas, kaip juos įvertinti (finansiškai – LRT.lt), kur gauti dokumentus, kurie tiktų tiems lenkų pasieniečiams.
– O kur gaunate dokumentus, kad jus praleistų per pasienį?
P. Stankūnas: Iki šiol yra tekę paprašyti tų karių, pas kuriuos važiuojame, kad jie surašytų, ko reikia. Tie popieriai buvo štampuojami ir pateikiami lenkams. Anksčiau tam tikru metu tai tikdavo, dabar jau netinka, reikia dar kitų popierių. Tai labai didelė problema, nežinau, kaip ją spręsti.
Labai norėčiau suorganizuoti susitikimą su Nacionalinio saugumo komiteto nariais, organizacijų, kurios gamina savadarbius dronus, nariais ir Lenkijos ambasados nariais. Būtų galima bandyti kalbėti, spręsti, nes tai labai plati, daug niuansų turinti tema.
– Ponia Šakaliene, ar Lietuvos pusė yra pradėjusi derybas? Ar įmanoma, kaip sako ponas Stankūnas, susėsti prie bendro stalo su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariais, su Lenkijos ambasados darbuotojais ir kitais?
D. Šakalienė: Čia vėl turime su Lenkijos pasieniu susijusią problemą ir ji yra ne pirma ir ne paskutinė. Mano asmenine nuomone, tai jau yra tendencija. Pavyzdžiui, tarptautiniai tyrimai parodė, kad ir tie patys dabar Lenkijos pasienyje blokuojami Ukrainos vežėjai, tų protestų kilmė yra susijusi su Rusijoje esančiais asmenimis ir prorusiškais veikėjais. Tai ir čia turime tokią įdomią situaciją.
Iš vienos pusės reikia turėti omenyje, kad Europos Sąjungoje dvejopos paskirties prekių judėjimo kontrolės sistema yra pakankamai griežta, ir kai kalbame apie dvejopos paskirties prekių eksporto iš Europos Sąjungos kontrolės sistemą, tai aišku, kad reguliavimas yra labai detalus. (...) Bet aš nesu tikra, ar tai iš tiesų su nacionaliniu reguliavimu Lenkijoje susiję dalykai, ir kyla klausimas, kiek tai (reikalauti papildomų dokumentų – LRT.lt) buvo būtina.
Apie šią problemą rimčiau pasikalbėti pasiūlysiu savo kolegai Laurynui Kasčiūnui, žiūrėsime, ar yra įmanoma kažką padaryti. Juo labiau kad dabar Lenkijoje yra tam tikrų pasikeitimų ir dėl naujos Vyriausybės. Galbūt tam tikrus dalykus mes galėsime pakeisti, nes rinkiminio ciklo metu Lenkijos Vyriausybės kai kurie priimti su Ukraina susiję veiksmai mums visiems turbūt sukėlė labai daug nerimo.
Nemanau, kad sprendimų galėtume pasiekti ambasados lygmeniu, bet sutinku, kad tikrai verta įtraukti ambasadorių.
– Pone Ohmanai, ar tenkina ponios Šakalienės atsakymas dėl šių derybų, dėl diskusijų, kad padėtis pasienyje keistųsi praleidžiant dronus į karo lauką?
J. Ohmanas: Mes matome, kad šitas karas eina vis arčiau įvairiausiomis formomis. Mums visiems reikia aktyviau bendradarbiauti – valdžiai, pilietinei bendruomenei, verslui. Mes turime ruoštis karui. Veikti kartu, nes tų iššūkių bus ir daugiau – Slovakija, Vengrija, Nyderlandai, ką kalbėti apie Ameriką. Mes tiesiog turime ruoštis karui.
Kaip matau iš patirties, šitie formalumai, biurokratija yra viena iš karo dalių. Prasideda savo šalį ar interesus trukdantys ginti dalykai. Mes turime (bendradarbiauti – LRT.lt) daug greičiau, efektyviau, tankiau. Kvieskite mus į savo komitetus, mes šį bei tą papasakosime ir bandysime spręsti (susidariusią situaciją – LRT.lt).
– Pone Stankūnai, karo instruktorius Sigitas Maliauskas štai yra sakęs, kad Rusija pasistengė, jog Ukraina negautų dronų – tai jo citata. Ką pastebite jūs?
P. Stankūnas: Tai labai plati tema ir pasakyti kažką konkrečiai būtų sudėtinga. Galiu pasakyti tik tiek, kad tų savadarbių dronų rinkimas, pirkimas ir panašiai Rusijoje yra daug lankstesnis ir paprastesnis. Pačiam tenka susidurti su komponentų ieškojimu, tenka bendrauti su gamintojais, gauni tokią informaciją, kad iš tos pusės užsakinėjama tūkstančiais, o tu čia vos surenki pinigų tiems 7 ar 10 dronų. Patiems gamintojams iš karto būna didesnis prioritetas ana pusė, kuri užsako nepalyginamai didesnius kiekius ir tu būni pastatytas į eilę laukti tų komponentų. Apie tai ir reikėtų kalbėti.
Parengė Simona Osipovaitė.
Viso pokalbio klausykitės įraše:
