Visos pusės jau pavargo nuo karo Ukrainoje ir artinasi akimirka, kai visi supras, kad turime rasti išeitį, kuri būtų priimtina abiem pusėms, – lapkričio pradžioje politikais apsimetusiems rusų provokatoriams teigė Italijos premjerė. Kyjivas kategoriškai neigia galimybes derėtis su Rusija, tačiau Vakarų karinė pagalba ima džiūti, o niūrios nuotaikos sklinda ir pačioje Ukrainoje.
Vos lašanti parama
Slovakija ir Lenkija jau paskelbė, kad stabdo karinę pagalbą Ukrainai, nes ginkluotės sandėliai išsemti. Europos Sąjunga pripažino, kad nesugebės įgyvendinti pažado ir nespės iki kovo mėnesio per metus ukrainiečiams suteikti 1 mln. artilerijos šaudmenų.
Daugiausia rūpesčių kelia JAV, kurios yra didžiausios karinės pagalbos teikėjos Ukrainai. Nuo invazijos pradžios amerikiečių karinė paramą Kyjivui sudaro 44 mlrd. JAV dolerių, dabar Pentagonas teigia, kad prezidentiniame fonde (PDA) liko tik 5 mlrd. dolerių, skirtų ginkluotei Ukrainai, ir tik 1 mlrd. dolerių paaukotai įrangai atpirkti. Amerikiečių karo vadai gali nenorėti giliau išsemti savo rezervų, nes neturi pinigų įrangai vėl įsigyti. Nauji pagalbos paketai Kongrese blokuojami.
„Pavasarį karinės pagalbos tiekimas sruvo it plati upė. Vasarą kaip srovė. Dabar tai vos kelios ašaros“, – „The Economist“ padėtį apibūdino vienas šaltinis Ukrainoje.
Ukrainos pajėgų kontrpuolimas nevyko taip greitai, kaip tikėjosi Vakarai ir, atrodo, patys ukrainiečiai. Leidinys „The Washington Post“ pirmadienį paskelbė straipsnį, kuriame, remiantis keliasdešimties šaltinių pasakojimais, atskleidė, kaip ukrainiečių kontrpuolimas nuo pat pradžių nevyko pagal planą, Valerijus Zalužnas neklausė Vakarų generolų patarimų, dėl didelių nuostolių jau pirmosiomis dienomis teko keisti taktiką.
Didelį skandalą sukėlė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado V. Zalužno interviu, kuriame jis dabartinę karo padėtį pavadino aklaviete. Po šių teiginių Vakarų žiniasklaidos šaltiniai V. Zalužno ir V. Zelenskio santykius apibūdina kaip tragiškus, nors Ukrainos prezidentas atvirame interviu taip pat pripažino kontrpuolimo nesėkmes. Pirmadienį Ukrainos leidinys „Ukrainskaja pravda“, remdamasis šaltiniais, pranešė, kad V. Zelenskis jau tiesiogiai bendrauja su kai kuriais karo vadais, apeidamas V. Zalužną, jam pavaldūs daliniai esą laikomi blogais.
„Yra daug tikro pesimizmo, manoma, kad padėtis stagnuoja. Zalužno tekstas tikrai tam nepadėjo Vašingtone, jį publikuoti buvo klaida. Tiksliausiai padėtį būtų galima apibūdinti kaip nusivylimą, prieštaraujančiųjų karinės pagalbos teikimui stovykloje plinta nerimas, kad JAV gali įsitraukti į tokį ilgą karą, kokius matėme Irake ir Afganistane“, – LRT.lt sakė Vokietijos Marshallo fondo Vašingtone ekspertė Kristine Berzina.
Rusija toliau mobilizuoja savo karinę ir civilinę praktiką, verbuoja daugiau kalinių, pažeidžiamų socialinių klasių žmonių ir mūšio lauke jų netausoja – JK gynybos ministerija praneša, kad puldami Avdijivką rusai patiria didžiausių karių netekčių nuo invazijos pradžios.
Siekdamas patikinti ukrainiečius, kad pagalba nesibaigs, lapkričio 20 d. Kyjive lankėsi JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas. Tačiau galia skirstyti paramą yra Kongreso rankose, kur šį klausimą įkaitu paėmė izoliacionistai respublikonai. Prezidentas Joe Bidenas paprašė papildomo 106 mlrd. JAV dolerių biudžeto, iš jų 61 mlrd. būtų skirtas Ukrainai, tačiau respublikonai bando šią pagalbą surišti su prievolėmis griežčiau kontroliuoti migraciją pasienyje su Meksika.
„Dabar situacija labai sudėtinga tiek Kyjive, tiek Vakarų sostinėse. Vidurio ir Rytų Europos šalių lyderiai jaučia tiesioginę Rusijos grėsmę ir Ukrainos gynybą mato kaip gyvybės draudimą. Bet Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos lyderiai, atrodo, nemano, kad Ukrainos rėmimas yra rinkimuose pergalę galinti atnešti strategija“, – LRT.lt sakė Rafaelis Lossas.
Kyjivas tokias niūrias nuotaikas bando sklaidyti. „Nemanau, kad tai nutiks“, – apie karinės paramos nutraukimą kalbėjo Ukrainos prezidento patarėjas Andrijus Jermakas. V. Zelenskis taip pat sakė, kad jam prireiktų 24 minučių paaiškinti Donaldui Trumpui, kad jis negali atnešti taikos ir turi tęsti paramą. Tačiau vėl įsiplieskęs karas Artimuosiuose Rytuose amerikiečius verčia galvoti, kad pasaulyje vėl daugėja chaoso, todėl geriau susikoncentruoti į tai, kas vyksta namuose, sakė K. Berzina.
Užimti amerikiečių vietą bando Europos Sąjungos narės. Vokietija pažadėjo kitąmet padvigubinti karinę paramą iki 8 mlrd. eurų, pristatyti daugiau oro gynybos sistemų, apie naujus pagalbos paketus pranešė ir Lietuva, Nyderlandai, Suomija.
Bundesvere taip pat yra baimės, kad karinės įrangos, kuri buvo atiduota Ukrainai, nepavyks atpirkti, todėl didelė karinė parama gali pakirsti siekius sustiprinti karines pajėgas po 30 metų trukusio nepritekliaus.
„Dėl to veikiausiai Vokietija taip pat nedidins paramos, nes Vokietijos vadovybė, ypač kancleris, savo strategiją artimai sieja su J. Bideno strategija. Jei J. Bidenas nejudės, nejudės ir Olafas Scholzas. Deja, O. Sholzas yra didžiausios Europos ekonomikos lyderis, turintis unikalaus potencialo padėti Ukrainai persverti padėtį mūšio lauke“, – sakė R. Lossas.
Didžiausią grėsmę kelia artėjantys 2024-ųjų JAV prezidento ir Kongreso rinkimai. Baiminamasi, kad jei šiemet nepavyks susitarti dėl naujo pagalbos paketo, jų nebus ir iki pat rinkimų lapkritį. O jei JAV prezidentu bus vėl išrinktas D. Trumpas, pagalba gali apskritai nutrūkti. Problema – JAV prezidento administracijoje paplitęs nusivylimas nesėkmingu ukrainiečių kontrpuolimu, strateginiais sprendimais nebandyti pralaužti rusų gynybinių linijų viename taške.
„Dabar klausimas, kaip ištverti 2024-uosius, o ne išlaikyti pagreitį, turėtą prieš metus, kai Ukraina susigrąžino tiek daug teritorijų. JAV visuomenei patinka remti laimėtoją, – sakė K. Berzina. – Ironija, kad dabar, kai Ukrainai labiausiai reikia paramos, kai viskas nesiseka labai jau puikiai, amerikiečiai ima savęs klausti, ar verta tai daryti. O jei Ukrainai sektųsi labai gerai, ji būtų išvadavusi daugiau teritorijų, JAV būtų gerokai lengviau priimti naują pagalbos paketą.“
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas savaitgalį duotame interviu jau užsiminė, kad netrukus gali tekti išgirsti apie ukrainiečių nesėkmes mūšio lauke, bet sąjungininkai esą privalo remti Kyjivą ne tik pergalių, bet ir sunkumų akivaizdoje.
Ukrainiečių problemos
Ukraina jau susiduria su „amunicijos badu“, leidiniui „The Economist“ tvirtino Carnegie instituto ekspertas Michaelis Kofmanas. Jo duomenimis, vasarą ukrainiečiai per mėnesį vidutiniškai iššaudavo 220–240 tūkst. 152 ir 155 mm kalibro amunicijos šovinių, bet dabar šis skaičius krinta iki 80–90 tūkstančių. JAV dabar per mėnesį gali pagaminti apie 28 tūkst., o Europa – 25 tūkst. tokių šovinių. Nors gamybos apimtis planuojama patrigubinti, tam prireiks mažiausiai metų.
Rusija jau smarkiai lenkia Vakarų šaudmenų gamybos mastą, šalis šovinių gauna ir iš Šiaurės Korėjos režimo. Ukrainos pareigūnai pripažįsta, kad šalies karinė pramonė nesugebės patenkinti kariuomenės poreikių, todėl Kyjivas bus priklausomas nuo Vakarų pagalbos.
Jei JAV karinė parama mažės, ukrainiečiams gali nepavykti pradėti dar vieno didelio masto kontrpuolimo. Nors šalis galės bandyti naudoti daugiau dronų, ieškoti kitų išeičių, veikiausiai teks dar labiau tvirtinti gynybos linijas.
„Ukraina turėtų pasimokyti iš to, kas padėjo Rusijai. Kuo stipresnė tavo gynyba, tuo mažiau šaudmenų ir karių tau reikia linijai išlaikyti“, – sakė M. Kofmanas.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos susiduria ir su personalo problemomis. Neseniai V. Zelenskiui buvo įteikta 25 tūkst. žmonių pasirašyta peticija, kurioje teigiama, kad karinė tarnyba negali neturėti pabaigos termino, kariams turi būti pateiktas aiškus planas, kada jie bus atleisti nuo tarnybos. Kyjive taip pat vyko keli protestai dėl karių ir jų laukiančių šeimų nuovargio.
Ukrainos duomenimis, dabar šalies pajėgose tarnauja apie 1 mln. žmonių, tačiau kariuomenė nuolat vykdo mobilizaciją ir viešai neskelbia savo praradimų fronte. Vykdoma ir griežtesnė mobilizacijos vengiančių vyrų paieškos programa, kovojama su korupcija vengiant tarnybos, bandymais apeiti sistemą įstojant į aukštojo mokslo įstaigas.
Dabar mobilizacijos reikalavimas taikomas tik vyrams nuo 27 iki 60 metų. Dar rugpjūtį tuometinis Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace`as pažymėjo, kad vidutinis ukrainiečių kario fronte amžius viršija 40 metų, todėl „atėjo laikas persvarstyti Ukrainos mobilizaciją“.
„Suprantu prezidento Zelenskio norą išsaugoti jaunąją kartą ateičiai, bet faktas, kad Rusija slapta mobilizuoja visą šalį“, – savo tekste „The Telegraph“ rašė politikas.
Pačioje Ukrainoje taip pat plinta pesimizmas – tiek prezidento, tiek Vyriausybės reitingai smunka. Dabar pasitikėjimas Vyriausybe ir parlamentu tesiekia 21 proc., agentūrai „Reuters“ nurodė Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto direktorius Antonas Hrušeckis. Jo nuomone, tai nulėmė nepavykęs kontrpuolimas, garsiai nuskambėję korupcijos skandalai, neviltis, kad Vakarų karinė pagalba nebuvo tokia greita ir didelė, kaip tikėtasi. Dabar ukrainiečiai su nerimu laukia dar vienos Rusijos atakų prieš energetikos infrastruktūrą žiemos.
„Vakarai turi didinti ir teikti efektyvesnį Ukrainos karių rengimą. Tai Ukrainos pranašumas prieš Rusiją – daug jų karo pramonės bazės ir treniruočių poligonų yra Vakarų valstybėse, kurių Rusija nedrįsta pulti. Tai, žinoma, kuria didelę Ukrainos priklausomybę nuo sąjungininkų. Jei šios pagalbos neliks, šalis paklius į didelę bėdą“, – tvirtino R. Lossas.
Karo tikslas
Prieš kelias savaites Vokietijos leidinys „Bild“ pranešė, kad Vašingtonas ir Berlynas turi planą, kaip paskatinti Kyjivą derėtis. Esą ukrainiečiams nebus tiekiama tiek ir tokios ginkluotės, kokios jie prašo, bet perduodamos paramos užteks, kad jie išlaikytų dabartines linijas. Bėgant laikui V. Zelenskis bus priverstas prieiti išvadą, kad karo kaina per didelė, tuomet savo visuomenei išaiškins dabartinę situaciją ir ryšis pradėti derėtis.
Bet tai priklauso nuo kelių faktorių. Pirmiausia, ar tai iš tiesų strategija? R. Lossas sakė taip nemanantis, nors neneigė, kad dabar dėl politinių priežasčių Vakaruose susiklosčiusi situacija iš tiesų neleidžia ukrainiečiams gauti tiek priemonių, kad pralaužtų rusų gynybos linijas.
„Gaunančiųjų pusėje Ukrainai nėra skirtumo, nes jie vis tiek turi per mažai komponentų, kad pralaužtų strateginiame lygmenyje susicementavusią aklavietę“, – teigė ECFR ekspertas. Berlynas ir Vašingtonas šią versiją kategoriškai paneigė.
Antra, Maskvoje taip pat nematyti nuoširdaus noro derėtis. Nors V. Putinas neseniai aiškino, esą pasaulis turi rasti sprendimą, kaip užbaigti karą, tačiau analitikai pabrėžia, kad Kremliaus režimas neatsisako savo maksimalistinių karinių tikslų. Tad paliaubos veikiausiai leistų tik Rusijai atkurti karinius pajėgumus ir iš naujo užpulti Ukrainą.
„Nemanau, kad įmanoma pasiekti stabilias paliaubas. Matome, kad Rusijos strateginiai tikslai nepasikeitė, šalies pramonė toliau pumpuoja amuniciją, šarvuočius, rekrūtus, mobilizuotus karius. Tiek Ukrainos, tiek Rusijos ginkluotosios pajėgos labai stengiasi rasti būdą išeiti iš aklavietės. Ir niekas nerodo, kad Rusijos lyderiai būtų suinteresuoti kokiomis nors paliaubomis“, – sakė R. Lossas.
Paliaubų įvedimas dabar būtų itin nenaudingas Ukrainai, nes padėtis primintų nuo 2014 m. pasirašytus Minsko susitarimus. Rusijos pusė jų nesilaikė, tačiau Vakarų valstybės žymiai labiau spaudė Kyjivą, o ne Maskvą laikytis paliaubų. Dabar rusai provokuotų ukrainiečius, vykdytų apšaudymus, bandytų suskaldyti Vakarų vienybę remti Ukrainą, mano ECFR ekspertas.
Bet didžiausia kliūtis – aiškaus ir bendro tikslo, ką gali pasiekti Kyjivas su Vakarų pagalba, nebuvimas.
„JAV aiškiai matyti neapibrėžtumas dėl tikslo. JAV sako, kad mes remsime ukrainiečius tiek, kiek reikės, bet nenustato jokių tikslų, kuriuos reikia pasiekti. Sunku suteikti tinkamas ginklų sistemas, jei nenustatai tikslo. Karai taip nekariaujami, – sakė K. Berzina. – Bet yra šalių, kurios aiškiai nurodo, kad tikslas – visų Ukrainos teritorijų išvadavimas. Deja, yra ir tokių, kurios privačiai išsako gerokai mažesnius tikslus. JAV administracija itin tyli dėl priimtinų scenarijų, kurie neapima visų Ukrainos teritorijų išvadavimo.“
Todėl dabar Vašingtone viliamasi, kad pavyks priimti naują pagalbos Ukrainai paketą, kuris gali būti paskutinis iki rinkimų kitų metų lapkritį. Rinkimuose ne tik Ukrainos, bet ir apskritai užsienio politikos temos nebus itin aktualios, todėl iniciatyvą padėti ukrainiečiams turės perimti Europos valstybės.
„Jei Trumpas laimės (JAV prezidento rinkimus – LRT.lt), visata bus visiškai kitokia. Nuspėti JAV politiką dėl Ukrainos 2025-ųjų sausį būtų labai sudėtinga“, – teigė K. Berzina.
O kol kas dėl neaugančios Vakarų karinės paramos padėtis mūšio laukuose Ukrainoje veikiausiai nesikeis. „Mano nuomone, mažai tikėtina, kad 2024-aisiais pamatysime didelius pokyčius ant žemės. Žinoma, siurprizų gali nutikti – Rusija gali sugriūti, ukrainiečiai dėl savo išradingumo ir kūrybingumo gali sudėti jau turimus komponentus ir įnešti naujos dinamikos, išvaduoti teritorijas ar pradėti strateginę kampaniją prieš Krymą“, – prognozavo R. Lossas.
