Naujienų srautas

Visi įrašai
Pasaulyje2023.11.11 06:57

Rusijos karas prieš Ukrainą. Buvęs NATO generalinis sekretorius: Ukrainą reikia priimti į bloką be okupuotų teritorijų

Atnaujinta 03.40
00:00
|
00:00
00:00

626-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. NATO turėtų priimti Ukrainą į savo gretas be Rusijos okupuotų teritorijų, bet ne tam, kad karas būtų įšaldytas, o tam, kad Kremliui būtų parodyta, jog karas nesustabdys Ukrainos suartėjimo su Vakarais. Tokią nuomonę išsakė buvęs aljanso generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmusenas, kurį cituoja britų laikraštis „The Guardian“.

A. F. Rasmussenas mano, kad tai padės Ukrainai užbaigti karą pergale be tiesioginio Vakarų įsikišimo.

Pasak „The Guardian“, Kyjivas labai nusivylė liepos mėnesį vykusiu NATO aukščiausiojo lygio susitikimu, kuriame, spaudžiamas JAV ir Vokietijos, Aljansas vengė paskelbti konkretų Ukrainos priėmimo į savo gretas terminą.

A. F. Rasmusseno nuomone, kitame NATO aukščiausiojo lygio susitikime 2024 metais Ukrainos narystės bloke klausimas neturėtų būti vėl atidedamas. „Atėjo laikas žengti kitą žingsnį ir pakviesti Ukrainą į NATO. Mums reikalinga nauja Europos saugumo architektūra su Ukraina NATO centre“, – sakė jis.

Kad Ukrainos įstojimas į NATO nesukeltų tiesioginio karo tarp bloko ir Rusijos, A. F. Rasmussenas siūlo į stojimo sutartį neįtraukti teritorijų, kurias dabar kontroliuoja Rusija. Jo nuomone, tai tik sustiprintų Ukrainą.

„Absoliutus 5 straipsnio garantijų patikimumas atgrasytų Rusiją nuo atakų prieš Ukrainos teritorijas NATO viduje ir taip išlaisvintų Ukrainos pajėgas eiti į fronto liniją. Rusijai turi būti perduota aiški žinia, kad į bet kokį NATO teritorijos pažeidimą bus atsakyta“, – sakė jis.

Informacija trumpai

  • Ukraina šeštadienį pranešė numušusi maždaug du trečdalius iš 31 Maskvos per naktį paleisto drono.
  • Pranešta apie du stiprius sprogimus Kyjivo centre.
  • Penktadienį per Rusijos ataką Odesos rajone buvo sužeisti trys žmonės.
  • Penktadienį per naktinį smūgį Kryme nuskendo du Rusijos greitaeigiai desantiniai laivai.
  • Ukraina teigia, kad Rusijos kariuomenė vis dar bando apsupti Avdijivką.
  • Zalužnas skelbia, kad rusai prie Avdijivkos neteko 10 tūkst. karių.
  • Per Rusijos dronų smūgį Nikopolyje žuvo vienas žmogus, dar vienas sužeistas.
  • NATO turėtų priimti Ukrainą į savo gretas be Rusijos okupuotų teritorijų tam, kad Kremliui būtų parodyta, jog karas nesustabdys Ukrainos suartėjimo su Vakarais, teigia buvęs Aljanso generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmusenas.
  • JK gynybos ministerija nurodo, kad Rusijos vadovybė vis intensyviau ginkluojasi istorija, siekdama įskiepyti Rusijos gyventojams antivakarietiškumą ir įbauginti savo artimiausias Vakarų kaimynes

O Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija nurodo, kad Rusijos vadovybė vis intensyviau ginkluojasi istorija, siekdama įskiepyti Rusijos gyventojams antivakarietiškumą ir įbauginti savo artimiausias Vakarų kaimynes.

JK gynybos ministerija nurodo, kad Rusijos valstybinė archyvų agentūra išleido dokumentų rinkinį „Apie rusų ir ukrainiečių istorinę vienybę“. Dokumentą pradeda Rusijos prezidento Vladimiro Putino 2021 m. liepos mėn. straipsnis šia tema, o iškart po to seka jo kalba apie padėtį Ukrainoje, pasakyta 2022 m. vasario 21 d., invazijos išvakarėse.

„Knygoje pateikiami 242 dokumentai, apimantys laikotarpį nuo 11 iki 20 a., kurie naudojami dabartinei Kremliaus politikai pateisinti ir pagrįsti teiginį, kad užsienio perversmas pavertė Ukrainą „antirusiška“, – rašoma JK gynybos ministerijos socialiniame tinkle.

Ministerija taip pat pažymi, kad praėjusią savaitę buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas tariamai parašė straipsnį apie Rusijos ir Lenkijos santykių istoriją.

„Jis apkaltino Lenkiją vykdant agresyvią revizionistinę „rusofobišką“ politiką, perspėjo, kad tai gali lemti Lenkijos valstybingumo sunaikinimą, ir pagrasino, kad prireikus Rusija ir Baltarusija gali duoti adekvatų karinį atsaką“, – nurodoma ministerijos pranešime.

ISW pateikia naujausią Ukrainos žemėlapį, kuriame užfiksuotos Ukrainos ir Rusijos pajėgų kontroliuojamos teritorijos:

Praėjusią parą, lapkričio 10 d., Ukrainos ginkluotosios pajėgos nukovė 1 130 rusų kareivių, informuoja naujienų portalas „rbc.ua“.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas paskelbė, kad nuo plataus masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios Rusija neteko jau apie 310 650 kareivių.

Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki šiol ukrainiečiai sunaikino iš viso 5 342 rusų tankus (+25 per parą), 10 041 šarvuotąją kovos mašiną (+24), 7 527 artilerijos sistemas (+38), 879 reaktyvinės salvinės ugnies sistemas (+2), 579 oro gynybos sistemas (+1), 322 lėktuvus, 324 sraigtasparnius, 5 620 dronų (+25), 1 559 sparnuotąsias raketas (+1), 22 laivus ar katerius (+2), 1 povandeninį laivą, 9 925 automobilius ir benzovežius (+49), ir 1 069 specialiosios technikos vienetus (+9).

Apie penktadienio įvykius skaitykite čia.

Atnaujinta 03.40

Ukrainos pareigūnai praneša, kad laikinai okupuotame Kryme gyventojams ima trūkti vaistų. Teigiama, kad medikamentai pirmiausia yra rezervuoti Rusijos pajėgoms. Taip pat dėl nuolat atvežamų sužeistų karių, civiliams ligoninėse nebelieka lovų. Pranešama, kad rusai ir toliau vykdo priverstinio pasų išdavimo politiką. Pacientams daromas spaudimas, nes asmenys, neturintys Rusijos pasų, dažnai atsisakomi gydyti.

Atnaujinta 01.20

Ukrainos pajėgos atgavo Charkivo srities Topolio kaimo kontrolę ir pasidalino vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip iškeliama Ukrainos vėliava. Ši vietovė rusų pajėgų buvo užgrobta prasidėjus plataus masto invazijai. Charkivo sritis ir dabar išlieka nuolatinis Rusijos taikinys. Spalio pradžioje raketoms pataikius į parduotuvę ir kavinę už beveik šimto kilometrų nuo Charkivo miesto, žuvo 50-mt žmonių.

Atnaujinta 00.04

Ukrainai minint Chersono miesto atgavimo iš Rusijos pajėgų metines, prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Ukrainos gynyba atsakys į visas Rusijos pajėgų atakas Chersone ir kitur. Savo naujausiame kreipimesi V. Zelenskis sako, kad okupantas yra pasiekiamas visur.

„Mūsų saugumo ir gynybos pajėgos reaguos į Rusijos smūgius Chersonui ir šios srities kaimams. Ši savaitė parodė, kad Juodojoje jūroje, Krymo teritorijoje ir bet kur kitur pasieksime okupantą. Šlovė mūsų kariams, kurie tokiu būdu grąžina teisingumą Ukrainai. Dėkoju jums visiems už drąsą ir atsidavimą savo darbui ir Ukrainai“, – kalbėjo jis.

Chersono išlaisvinimas buvo paskutinis didelis fronto linijos poslinkis. Rusijos pajėgos, įsitvirtinusios kairiajame upės krante Chersone, tebekontroliuoja didelius teritorijos plotus ir apšaudo miestus bei kaimus, iš kurių pasitraukė. Jau beveik metus ilga fronto linija tarp Rusijos ir Ukrainos iš esmės nesikeičia, o Rusijos pajėgos yra įsitvirtinusios pietų ir rytų Ukrainoje.

Atnaujinta 00.01

Vicepremjerė: iš karo zonos evakuotis atsisako daugiausia pagyvenę žmonės

Daugiausia vyresnio amžiaus žmonės atsisako raginimų evakuotis iš teritorijų, kuriose vyksta aktyvūs karo veiksmai, teigia vicepremjerė, laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk, rašo „Ukrinform“.

„Jei kalbėsime apie Avdijivką, tai iki visiškos invazijos ten gyveno 32 000 žmonių, dabar liko 1 500, tarp jų nėra vaikų. Priverstinė evakuacija ypač susijusi su vaikais. Ar galime priverstinai evakuoti suaugusį, adekvatų žmogų? Turime maldauti, įtikinėti... Nepaisydami visų sunkumų, leidžiame jiems pamatyti, kur jie persikels. Jie viską supranta, bet dažniausiai tai vyresnio amžiaus žmonės, jie nenori ir negali palikti savo namų“, – sakė I. Vereščuk.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą