Suomijos pareigūnai ir toliau intensyviai tiria dujotiekio „Balticconnector“ pažeidimo aplinkybes. Ieškant įvykio kaltininko, akys krypsta tiek į Rusiją, tiek į Kiniją. Pasigirsta kalbų, kad jei paaiškėtų, jog už šį incidentą atsakinga Rusija, NATO turėtų uždrausti šios šalies laivybą Baltijos jūroje. Visgi LRT RADIJO kalbinti ekspertai baiminasi, jog tai tik paskatintų Rusiją imtis atsakomųjų veiksmų.
Kaip antradienį rašė „Reuters“, anot Suomijos policijos, manoma, kad šį mėnesį Estiją ir Suomiją jungiantį dujotiekį sugadino laivas, jūros dugnu tempęs didelį inkarą. Visgi esą dar per anksti pasakyti, ar tai buvo nelaimingas atsitikimas, ar tyčinis veiksmas.
Pirmiausia buvo manoma, kad incidentą galėjo sukelti Rusijos laivas, vėliau Suomijos žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad visai netoli incidento vietos buvo ir Kinijos laivas. Dabar tiriamos abi versijos.
Kaip LRT RADIJUI sakė Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen, kaltininką įvardyti dar per anksti, reikia sulaukti tyrimo išvadų ir neeskaluoti situacijos, kol nėra aiškios visos detalės.
Kiek anksčiau Latvijos prezidentas Edgars Rinkēvičs sakė, kad jeigu paaiškėtų, kad už šį incidentą atsakinga Rusija, NATO turėtų uždrausti rusiškų laivų judėjimą Baltijos jūroje.
LRT RADIJO kalbintas Helsinkio universiteto NATO saugumo ir sankcijų ekspertas Jari Eloranta tvirtina, kad visiška rusiškų laivų blokada Baltijos jūroje yra galima, tai esą rodo ir ankstesnė praktika, kuomet uostai tiesiog neįsileidžia laivų su rusiška vėliava.
Visgi, eksperto teigimu, prieš žengiant tokį žingsnį reikėtų atsižvelgti ir į jūrinę teisę: ar tokia galimybė visiškai nepalikti kelių rusiškiems laivams Baltijos jūroje yra legali, mat tokiu atveju Peterburgo uostas liktų visiškai atkirstas.
Be to, pabrėžia J. Eloranta, jeigu NATO imtų blokuoti laivus su rusiška vėliava, ji parodytų, jog kitokių būdų užtikrinti Baltijos jūroje esančių objektų saugumą neturi. O tai esą galėtų sukelti priešingą reakciją ir tokių incidentų tik padaugėtų.
„Toks sprendimas būtų labai eskaluojamas Rusijos, jie tai traktuotų kaip tiesioginę konfrontaciją. Labiausiai tikėtina NATO reakcija – bus padidintos Baltijos jūroje patruliuojančių laivų pajėgos, tai jau ir daroma. Tai yra gera priemonė, nes tai reiškia, kad visos komunikacijos, esančios Baltijos jūros dugne, bus geriau apsaugotos nuo galimų išpuolių.
Taip, tai švelnesnė priemonė nei visiškas laivybos ribojimas, bet svarbiausia yra užtikrinti rusiškų laivų kontrolę Baltijos jūroje“, – teigia suomių ekspertas.
Paklaustas, kiek, jo nuomone, realu, kad NATO uždraustų Rusijos laivybą Baltijos jūroje, Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis taip pat ragina palaukti tyrimo išvadų.
„Manau, mes neturime skubėti labiau negu šį incidentą tiriantys Suomijos policininkai. (...) Tyrimas nėra baigtas, atribucija nėra suteikta. Suomiai turi baigti tyrimą ir tada pateikti savo išvadas.
Ar jiems reikės pagalbos, ar jie kreipsis į vieną ar kitą organizaciją, ar tai bus Europos Sąjunga, ar NATO, dar tikrai per anksti spręsti. Tai turėtume palaukti šio tyrimo [išvadų] ir tada atitinkamai reaguoti“, – LRT RADIJUI sako Ž. Pavilionis.
Parlamentaras sprendimą sustiprinti NATO patruliavimą Baltijos jūroje vertina palankiai.
„Tai, kad NATO stiprina savo patruliavimą, yra visada gerai. Kuo daugiau NATO, kuo daugiau tos pačios Švedijos, (...) tuo, aišku, visiems yra geriau“, – tvirtina jis.
Pasak Rytų Europos studijų centro direktoriaus Lino Kojalos, svarbu, jog NATO į šią situaciją reaguotų atitinkamai. Priešingu atveju tikėtina, kad tokių ir dar rimtesnių incidentų ateityje galėtų būti ir daugiau.
„Ateityje panašių bandymų ieškoti, kur yra tos raudonosios linijos iš NATO perspektyvos, koks gali būti atsakas žengiant gerokai aukščiau negu tiktai politiniai pareiškimai iš priešiškų pusių, gali kartotis ir jų bus tik daugiau. Klausimas, ar atsiras algoritmas, kuris leistų pasiųsti aiškų signalą, kad tai negali kartotis.
(...) Jeigu atsakas bus pernelyg silpnas, tuomet Rusija ar bet koks kitas potencialus agresorius galėtų manyti, kad NATO yra pažeidžiama, neturi įrankių, mechanizmų arba galbūt politinio konsensuso, kaip elgtis tokioje situacijoje.
Vadinasi, galbūt agresijos kartelę galima kelti dar šiek tiek aukščiau: iš pradžių taikomasi į vienus objektus, gal tarptautiniuose vandenyse, vėliau galėtų taikiniu tapti kiti objektai jau valstybių teritorijose“, – pažymi L. Kojala.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „60 minučių“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
