„Nebėra jokios senosios saugumo architektūros, nes ji žlugo dar 2007-aisiais metais“, – Vilniuje surengtoje „Liublino ketverto“ diskusijoje sakė Ukrainos ekspertas Henadijus Maksakas. Visi diskusijos dalyviai sutarė, kad nugalėti Rusiją yra pagrindinis prioritetas, tačiau ir pati Europa bei tarptautinės organizacijos turi permąstyti savo metodikas.
Diskusijos moderatorius, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, kad Rusija visada norėjo būti Europos dalimi ir diktuoti savo taisykles. Po 2022-ųjų m. Rusijos invazijos į Ukrainą daugelis sako, kad Rusija negali būti pasaulio saugumo dalimi ir natūraliai kyla klausimas – kokios saugumo architektūros reikės, pasibaigus karui Ukrainoje?
Reikia įtraukti įvairias tautas, nukentėjusias nuo Rusijos
Buvusi Lenkijos užsienio reikalų ministrė ir Europos Parlamento (EP) narė Anna Fotyga tvirtino, kad ne veltui prasidėjus invazijai Rytų Europos flangas agitavo ir propagavo būtinybę nugalėti Rusiją.
„Stebėjome Rusijos politiką, kuri vyravo pastaraisiais dešimtmečiais, kai Rusija darė poveikį daugeliui šalių. Buvo stengiamasi paveikti Vakarų pastangas, Vakarų nuomonę. Matėme karo nusikaltimus, tuos žiaurumus, genocidą, kuris buvo vykdomas Ukrainos žemėje, todėl esu įsitikinusi, kad tos pajėgos turi būti panaikintos, nugalėtos. Mes turime kurti sąjungas, mes turime pasitelkti sąjungininkus lygiai taip pat, kaip buvo pasitelkti sąjungininkai nugalėti Hitlerį“, – sakė ji.
Kalbėdama apie saugumo architektūrą, A. Fotyga teigė, kad viskas priklauso nuo to, kaip Ukraina bus remiama jai kovojant su Rusijos agresija. Remdamasi savo ilgalaike politine patirtimi ji pabrėžė, kad, „jei to nepadarysime, jeigu bus sudaryti kažkokie purvini sandoriai, bus pakenkta mūsų vientisumui ir vienybei“.
„Ir, aišku, reikia nepamiršti teigiamų perspektyvų, aš jomis tikiu. Reikia įtraukti įvairias tautas: Ukrainą, Baltarusiją, tikiuosi, kad ir Moldovą bei Sakartvelą. Tos šalys, manau, taip pat padėtų mums pasiekti savo tikslus. <...> Susilpninus Rusijos Federaciją, manau, šitoms šalims sektųsi geriau“, – sakė A. Fotyga.
Reikia išlaikyti tokią sistemą, kur dominuoja JAV
Buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas teigė, kad, turint omenyje saugumo architektūrą, visi supranta, kokia yra Ukrainos situacija ir kad jos pergalė yra reikalinga norint Europai išlikti saugiai ir apgintai. Kinija taip pat svarbus klausimas ateičiai, nes jos veiksmai dėl Taivano gali turėti įtakos pasaulio stabilumui.
„Kai kalbame apie saugumo architektūrą, dažnai, kai diskutuoju su kolegomis apie mažėjančią JAV galią, kalbame apie tai, kad vyksta kažkoks lūžis, bet kuria kryptimi?“ – sakė jis ir akcentavo, kad šiuo metu JAV iš tiesų stengiasi konkuruoti su Kinija ir jos prekybos galia mažėja.
Lietuva, kaip ir daugelis mūsų regiono šalių, sakė jis, atgavo nepriklausomybę tik veikdami tokioje sistemoje, kur figūravo JAV.
„Mes galime veikti tik dabartinėje sistemoje ir nežinome, kaip veikti esant kitam režimui. Mes įgavome nepriklausomybę veikdami šioje sistemoje, tai mes turime daryti viską, kad ji būtų išlaikyta. <...> Mums reikia išmokti funkcionuoti, mums šiame regione reikalinga supergalia, kuri būtų demokratiška“, – kalbėjo G. Jeglinskas.
Pasak jo, 2024-aisiais vyks daug rinkimų, jie yra labai svarbūs ir gali prasidėti nauja politinė era. Ant politinės vadovybės pečių kris atsakomybė, kad visa ši tarptautinė ir karinė situacija būtų geresnė nei dabar.
Lietuva, Ukraina ir Lenkija turi būti stipriausios sąjungininkės
Ukrainos parlamentaro Mykolos Kniažyckio teigimu, negalima nepaminėti problemų, kurios kyla tarp Lenkijos ir Ukrainos, tačiau abiejų šalių tikslai vis dar yra tokie pat.
„Mūsų vienybė ir Ukrainos teritorijos vientisumas yra mūsų prioritetas. Apie tai ukrainiečiai dabar mąsto daugiausia“, – sakė jis.
Anot M. Kniažyckio, JAV prezidentas Joe Bidenas yra pasakęs, kad karas Ukrainoje ir šio karo metu priimti sprendimai nulems Europos geopolitinę situaciją dešimtmečiams. O mąstant apie naują pasaulio politiką, reikia atsižvelgti į Rusijos ir Kinijos norus. Visi Rusijos pareiškimai karo pradžioje bylojo apie Rusijos ir Kinijos draugystę ir Ukrainos žlugimą, sakė M. Kniažyckis.
„Rusija tai labai aiškiai pasakė, todėl Ukrainos pergalė šiame kare yra tarsi saugiklis, kad šios dvi šalys nesusivienytų ir jų tikslai nebūtų pasiekti“, – apie Ukrainos pergalės svarbą sakė M. Kniažyckis.
Kol kas šios dvi šalys siekia savo tikslų Afrikos šalyse, sakė jis, o šiandien svarbu, kad konfliktas neprasidėtų Taivane. Pasak jo, dabar tik matoma, kad yra nesutarimų tarp pietų šalių ir Kinijos ir autoritariniai režimai įrodė, jog įtaka per grupuotę „Wagner“ tuose regionuose yra nepakankama ir nėra galimybės daryti tokios įtakos, kokios norėtųsi.
Kadangi grūdai eksportuojami į pasaulio pietines šalis, Rusija bando apriboti Ukrainos priėjimą prie šios rinkos, teigė jis, taip pat mėginama apriboti paramą, kuri gaunama iš tų šalių.
„Dabar yra grasinama, kad bus panaudotas ir branduolinis ginklas. Ultimatumai keliami nuolat ir matome, kokia yra tų ultimatumų realybė. Mums reikalinga kita apsaugos priemonė, kuri galėtų apsaugoti Ukrainą nuo tokių grasinimų. Ukraina laikosi nuomonės, kad reikėtų atnaujinti Europos saugumo tarybos veiklą <...>“, – sakė M. Kniažyckis.
Jis įsitikinęs, kad Lietuva, Lenkija ir Ukraina turėtų būti stipriausios sąjungininkės ir tarp jų negali būti nesusitarimų, nesusipratimų, kurių buvo anksčiau. Jis tvirtino, kad Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio pasisakymai dėl grūdų eksporto ir kad ginklų tiekimo centras, kuriame sutelkiami visi ginklai, gauti kaip parama iš Vakarų šalių, gali būti uždarytas, sukėlė papildomų įtampų.
„Reikėtų nurimti ir pradėti derybas – Ukraina neturėtų rinktis – ar Vokietija, ar Lenkija. Mes turime į situaciją žiūrėti rimtai ir užtikrinti žmogaus teisių įgyvendinimą, skurdo mažinimą, turime siekti tokių ir panašių tikslų, o ne sekti Vengrijos pavyzdžiu. Esu įsitikinęs, kad tik taip Ukrainos, Lenkijos ir Lietuvos svarba Europos Sąjungoje didės“, – tvirtino Ukrainos parlamentaras.
Nėra aišku, kokia apskritai bus ateitis
Pasak L. Linkevičiaus, V. Putinas turi tam tikrą viziją ir mums reikia jį sustabdyti, o mąstant apie ateities saugumo architektūrą reikia nepamiršti ir kitų galingų valstybių kaip Kinija. Jei Rusija netenka įtakos daugelyje regionų, Kinija gebėtų pakeisti tvarką, tikino L. Linkevičius. Anot jo, reikia nežiūrėti į tai pro pirštus ir atsižvelgti į tai, ar pozicija derinama su JAV, su ES, užuot skaldantis tarpusavyje.
Europos Viadrinos universiteto profesorius Karlas Schlögelis teigė neturintis jokios vizijos apie ateities saugumo architektūrą, nes niekas nežino, kaip ir kas bus ateityje.
Jis teigė, kad jam padarė didelį įspūdį tai, jog Ukraina ne tik kovoja, tačiau ir tai, kad visuomenė bei žmonės veikia kartu su šalies karinėmis pajėgomis.
„Aš sakyčiau, kad Europa turi iš Ukrainos pasimokyti. Ukrainos visuomenė šiuo metu yra pati aktyviausia, labiausiai susitelkusi ir pati drąsiausia ir tvirčiausia visuomenė Europoje. Vakaruose, pvz., Vokietijoje, mes vis dar kalbame apie laiką, tačiau reikia nepamiršti, kas ten vyksta, o ten vyksta karas, vyksta karas prieš vieną iš Europos tautų“, – sakė jis.
Kitas klausimas, kurį kelia K. Schlögelis, – kaip nugalėti priešą? Yra įvairių Rusijos režimo apibūdinimų, pvz., kad Rusija yra mafijinė valstybė, persunkta totalitarizmo ir monarchijos. Vis dėlto pats K. Schlögelis mano, kad V. Putino režimas yra kažkas naujo.
„Putino Rusija yra kažkokia nauja sandūra, kur sujungiamas postmodernistinis, ortodoksinis diskursas. Nepamirškime medijos, per kurią yra skleidžiama visa informacija. Tik Europa, Europos viešoji erdvė gali iki galo kovoti su Rusija, tačiau tik tuo atveju, jeigu yra žinoma, kas yra priešas“, – pabrėžė jis.
Galbūt, teigė K. Schlögelis, Lietuvoje ir Ukrainoje aišku, kas yra priešas, bet Vakaruose – neaišku niekam. K. Schlögelio teigimu, pačios Europos tautos turi apibrėžti, kokios yra jų vertybės, kokia jų demokratija.
„Putino Rusija tikisi, kad Ukraina pavargs, kad pavargs JT, Rusija tikisi nuovargio, tikisi, kad padėtis pasikeis po rinkimų. Tikisi, kad pasibaigus rinkimams Ukraina bus išsekusi ir pavargusi. Putinas tikisi, kad po Europos šalyse įvykusių rinkimų visuomenės nuspręs neberemti Ukrainos. Ši kova vyksta įvairiose šalyse. Matomos tendencijos ir kairiajame, ir dešiniajame flange, vyksta diskusijos, ar tęsti paramą, ar ne. Tai nereiškia, kad tai yra proputiniški asmenys, tačiau laukia sunkūs laikai“, – sakė jis.
Didžiosios Britanijos įsipareigojimas
Kembridžo universiteto profesorius Brendanas Simmsas teigė, kad ankstesnė saugumo architektūra buvo labiau skirta praeities problemoms, o ne naujoms ar būsimoms problemoms spręsti. Jis referavo į Antrojo pasaulinio karo pradžią, kai Vokietija užpuolė Lenkiją, arba į Sovietų Sąjungos įsigalėjimą.
„Akivaizdu, kad reikia nugalėti Rusiją ir kad tai yra pagrindinis prioritetas. Bet, net jei tai įvyks, arba kai tai įvyks, nebūtina daryti prielaidos, kad ateityje nekils kitų grėsmių. To reikia nepamiršti“, – sakė jis.
B. Simmso tvirtinimu, daug kas priklauso, kaip bus elgiamasi po to, kai Ukraina atgaus visas savo teritorijas. Galbūt Ukraina bus priimta NATO, tačiau svarbu klausti, ar tokie metodai kaip sankcijos ir siekis izoliuoti Rusiją išliks ir po karo.
Pasak jo, Didžiosios Britanijos prioritetas yra aiškus, įsipareigojimas NATO yra absoliutus, o Baltijos šalys matomos kaip viena erdvė ir parama demonstruojama tiek politiniu, tiek kariniu požiūriu. Jungtinės ekspedicijos pajėgoms vadovauja Didžioji Britanija ir svarbiausia, kad Jungtinė Karalystė yra didžiausia Europoje rėmėja nuo pat karo pradžios.
„Galime būti įsitikinę, kad Jungtinė Karalystė iš tikrųjų prisidės prie naujos saugumo architektūros regione, nors JAV įsipareigojimas tiekti paramą susilpnės. Vidurio Rytų Europa turi sustiprinti savo santykius – čia turiu omenyje ir Baltarusiją, ir Lenkiją, ir Lietuvą“, – sakė jis.
B. Simmsas pabrėžė, kad Jungtinė Karalystė yra NATO narė, tačiau po „Brexito“ procesų tapo sunkiau viską derinti su ES.
Reikia galvoti apie naują struktūrą
Ukrainos užsienio politikos tarybos „Ukrainos prizmė“ vykdantysis direktorius Henadijus Maksakas tvirtino, kad nebėra jokios senosios saugumo architektūros, nes ji žlugo dar 2007-aisiais metais. Dabar reikia galvoti apie naują struktūrą.
„Jeigu reikėtų parengti kažkokias gaires, kurios būtų svarbios Ukrainai, kalbant apie saugumo architektūrą, pasakyčiau, kad pirmoji būtina sąlyga turėtų būti grįsta teritoriniu vientisumu ir suverenumu“, – sakė jis.
Kitas svarbus akcentas yra gynyba ir savigyna. Ukraina turėtų sugebėti apsiginti pati ir ji turėtų prisidėti prie savo partnerių gynybos.
„Mes taip pat turėtume laikytis vienos nuomonės dėl pasaulinių reikalų šioje koalicijoje. Kalbėjome apie įvairias problemas – Kiniją, Taivaną. Mes turėsime problemų ir su Rusija, ir su Kinija, ir tai turės pasekmių visam pasauliui“, – sakė H. Maksakas.
Reikia prekybos, kur šalys nebūtų priklausomos nuo autokratinių režimų, sakė jis. Vakarai turi ugdyti savo atsparumą Rusijai, investuoti į atgrasymo politiką. H. Maksakas taip pat tvirtino, kad be Ukrainos toks atsparumas būtų kone neįmanomas. Galiausiai, reikia nuolatos siųsti signalus Rusijai, kad NATO yra pasirengusi.
JT ateitis – laikas reformoms?
Diskusiją moderuojantis L. Linkevičius akcentavo, kad prasidėjus karui Jungtinės Tautos (JT) pasirodė neveiksnios. Tad keliamas klausimas, ką reikėtų daryti su JT? Mat jeigu joje nebus pakankamų taikos užtikrinimo mechanizmų, pasaulyje kils daug problemų.
A. Fotyga teigė, kad šiuo metu iš tiesų svarstoma, kaip pozityviai panaudoti turimas priemones – JT. Jų paskirtis yra palaikyti taiką, o jos nuolatiniai nariai – Kinija ir Rusija – laikosi vis agresyvesnės pozicijos.
„ES reaguojame į Taivaną, tačiau mes susiduriame su tam tikrais nežinomaisiais ir žinome, kokia yra rizika. Žinome, kiek esame priklausomi nuo Kinijos rinkos, nuo Kinijos išteklių, tiekimo grandinės. Laimė, pozicija buvo pakartotinai įvertinta, peržiūrėta. COVID laikotarpiu tai padaryta, bet, manau, kad tos peržiūros ir pokyčių nepakako“, – sakė EP narė.
„Situacija išlieka tokia, kokia yra, su minimaliais pakitimais. Tuo metu vyksta akivaizdus genocidas“, – sakė ji ir pabrėžė, kad problemų su tokia sistema iš tikrųjų yra.
Anot jos, reikia vykdyti pertvarką, reformą, tačiau pirmiausia reikia sulaukti valstybių narių deklaracijų, kad jos dalyvaus visoje veikloje, kuria siekiama rezultatų taikiomis priemonėmis ir laimėti karą.
„Reikia nugalėti Rusiją agresijos kare prieš Ukrainą. Tai yra būtina sąlyga, norint, kad viso pasaulio sistema tinkamai veiktų, kitu atveju visi būsime silpni, nesvarbu, kokį sprendimą priimsime. Ypač jeigu labai ilgai delsime, jeigu nepavyks laiku tiekti ginklų ir šaudmenų Ukrainai. Mes turime labiau stengtis“, – tvirtino A. Fotyga.
