Jau daugiau nei 10 metų Belgijoje lytiškumo ugdymas yra privalomas, tačiau ne visos mokyklos įtraukė šias pamokas į programas. Šiemet valdžiai įpareigojus tą padaryti likusias mokyklas, kilo dideli protestai, o šalies pietinėje dalyje Valonijoje netgi padegtos aštuonios mokyklos. Vis dėlto specialistai sako, kad statistika iškalbinga – per dešimtmetį paauglių nėštumo procentas šalyje krito kone perpus.
Gyvenimo įgūdžių programa, apimanti ir lytiškumo ugdymo temas, sukėlė nerimo bangą – daliai visuomenės šios temos atrodo reikalingos, tačiau kiti išsako nemažai kritikos, susiburta ir į protestą. „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi, kaip privalomas lytiškumo ugdymas veikia Belgijoje ir kokių iniciatyvų yra Lietuvoje.
Straipsnis trumpai
- Jau daugiau nei 10 metų Belgijoje lytiškumo ugdymas yra privalomas.
- Į Flandrijoje esančias mokyklas aiškinti apie seksą, kontracepciją, lytiškai plintančias ligas dažnai vyksta Gento universiteto medicinos studentai.
- Tyrimai rodo, kad Flandrijoje, kur lytinis ugdymas sklandžiai vyksta jau dešimtmetį, paaugliai lytinį gyvenimą pradeda vėliau nei kitur Belgijoje.
- Per dešimtmetį paauglių nėštumo procentas sumažėjo 40 procentų.
- Visgi besipriešinantieji sako, kad tokios pamokos skatina vaikus užsiimti seksu.
- Aštuonios mokyklos Valonijoje prieš kelias savaites netgi buvo padegtos ir apipurkštos prieš lytinio ugdymo programą nukreiptais užrašais.
Sklandžiai vyksta tik dalyje šalies
Nuo 2012-ųjų lytiškumo ugdymas Belgijoje privalomas, tačiau iki šiol jis sklandžiai vyko tik olandakalbėje Flandrijoje – šiaurinėje šalies dalyje. Ten lytinio ir emocinio ugdymo pamokos paprastai integruotos į kitas pamokas, kartais mokyklos kviečiasi specialistus iš išorės.
Į Flandrijoje esančias mokyklas aiškinti apie seksą, kontracepciją, lytiškai plintančias ligas dažnai vyksta Gento universiteto medicinos studentai. Ši savanoriška studentų iniciatyva gyvuoja jau daugiau nei 10 metų, daugiausia studentai pamokas veda devintų–dvyliktų klasių mokiniams.
Gento universiteto medicinos studentas Maartenas Roegies, vedantis tokias pamokas, sako, kad kai amžiaus skirtumas nėra toks didelis, jaunuoliams ne taip drovu užduoti jiems rūpimus klausimus.
„Paprašome mokytojo išeiti iš klasės, kad liktume vieni su mokiniais. Tai panaikina autoriteto ir kontrolės santykį, vaikai jaučiasi esantys saugesnėje ir atviresnėje aplinkoje, kur gali kalbėtis ir nejausti spaudimo pateikti teisingą atsakymą“, – sako M. Roegies.
Į kiekvieną pamoką vyksta studentas ir studentė, kad būtų atsakyti visų mokinių klausimai. Prieš pamoką vaikai prašomi užrašyti savo klausimus ant lapelių anonimiškai, taip studentai mato, kas labiausiai rūpi vaikams, kaip kreipti pamoką.
„Kartais tie klausimai būna labai rimti, bet, žinoma, būna ir įvairių pajuokavimų. Tai suprantama, jie juk mokiniai. Sulaukiame tikrai puikių klausimų, į kuriuos kartais net nežinome atsakymų, bet stengiamės atsakyti per kitą pamoką arba bendraujame elektroniniu paštu“, – pasakoja M. Roegies.
Jis atskleidžia, kad kartais tai, kas vyresniems atrodo suprantama, ne taip aišku mokiniams. Pavyzdžiui, sulaukia klausimų, ar galima pastoti po oralinio sekso, todėl, sako, tokios pamokos būtinos.
Pamokose taip pat kalbama apie seksualines orientacijas, ugdomas pagarbus ryšys kitiems. Daugiau nei 10 metų universitete veikianti programa gerai žinoma visoje Flandrijoje, studentus kviečiasi daugiau mokyklų, nei jie spėja nuvažiuoti.
„Stengiamės gauti grįžtamąjį ryšį iš mokinių ir jų mokytojų. Sulaukiame teigiamų atsiliepimų, ypač iš mokinių, nes išties stengiamės su jais kalbėtis, sudominti ir žaidimo forma“, – sako Belgijos medicinos studentų asociacijos atstovas Senne`as Mignonas.
Tyrimai rodo, kad Flandrijoje, kur lytinis ugdymas sklandžiai vyksta jau dešimtmetį, paaugliai lytinį gyvenimą pradeda vėliau nei kitur Belgijoje. Be to, per dešimtmetį paauglių nėštumo procentas sumažėjo 40 procentų, jis vienas mažiausių Europoje.
Privalomos pamokos iššaukė protestų bangą
Šiemet valdžia įpareigojo įvesti lytiškumo ugdymo pamokas visose mokyklose be išimčių, dėl ko tiek Briuselyje, tiek pietinėje šalies dalyje – prancūzakalbėje Valonijoje – kilo dideli protestai. Pagal programą, pavadintą „Evras“, 11–12 ir 15–16 metų mokiniams privalomos dvi valandos lytinio švietimo per metus. Jas veda šeimų planavimo centrų specialistai, kurie pamokose kalba ne tik apie seksą, kontracepciją, bet ir apie santykius, artumą, pagarbą kitiems.
Besipriešinantieji sako, kad tokios pamokos skatina vaikus užsiimti seksu, didelį nepasitenkinimą reiškia šalyje gausi musulmonų bendruomenė.
Aštuonios mokyklos Valonijoje prieš kelias savaites netgi buvo padegtos ir apipurkštos prieš lytinio ugdymo programą nukreiptais užrašais, todėl pamokos jose kurį laiką apskritai nevyko. Tiek mokyklos bendruomenės, tiek vietos valdžia tokius išpuolius pavadino barbariškais.
Lytinio ugdymo programą Briuselio ir Valonijos regionams rengiančios šeimų planavimo centrų federacijos vadovas Davidas Leclercqas nesupranta sakančių, neva per tokias pamokas mažamečiai mokomi masturbuotis.
Mažiausieji supažindinami su moteriškais ir vyriškais lytiniais organais, kokie prisilietimai yra tinkami, kurie ne. Kiek vyresniems aiškinama apie brendimą, mėnesines. Ir tik vėlesnėse klasėse kalbama apie seksą.
„Visos studijos rodo, kad jei paaugliams atsakoma į jiems rūpimus klausimus apie kontracepciją, seksą dar iki 14-os metų, pirmas lytinis aktas vyksta vėliau ir dauguma tam būna pasiruošę – turi apsaugos priemonių arba moka pasakyti ne“, – sako D. Leclercqas.
Belgijos statistikos tarnybos „Statbel“ duomenimis, per 10 metų paauglių nėštumo procentas sumažėjo 40 proc., palyginti su 2011-aisiais, kai programa dar nebuvo privaloma. Tačiau tokiam rezultatui įtakos turi ne tik lytinio švietimo pamokos.
„Tai lemia visas kompleksas priežasčių, bet mes vis tiek manome, kad to negana, reikia padaryti daugiau. Prisideda ir švietimas, ir komunikacija, ir kontracepcijos prieinamumas. Belgijoje veikia įdomi sistema, kiekvienas gali gauti nemokamos kontracepcijos šeimų planavimo centruose, kurių šalyje yra išties daug“, – sako D. Leclercqas.
Tokiuose centruose gauti informacijos ar kontracepcijos gali bet kokio amžiaus žmonės, o iki 25 metų kontracepcija apskritai nemokama – išlaidas už vaistinėje įsigytas priemones apmoka valstybė. Ir nors šios taisyklės galioja jau seniai, specialistai pripažįsta – Belgija skyrė per mažą dėmesį komunikacijai su tėvais, o dabar tenka priimti pasekmes.
