NATO kanceliarijos vadovas Stianas Jenssenas siūlo, kad Kyjivas galėtų gauti narystę Aljanse mainais į dalies savo teritorijos perleidimą Rusijai. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docento, politologo Igno Kalpoko, tokiais pareiškimais, ko gero, bandoma testuoti vandenis, pratinant visuomenę prie idėjos, jog karo baigtis Ukrainai gali būti ne iki galo pergalinga. Eksperto teigimu, bet koks Ukrainos teritorijų atidavimas Rusijai galėtų paskatinti Maskvą agresiją tęsti ir toliau.
Kaip LRT RADIJUI aiškina I. Kalpokas, NATO kanceliarijos vadovo pasisakymai rodo, jog tęsti paramą Ukrainai Vakarams darosi vis sunkiau, todėl imamasi svarstyti, kaip karą užbaigti greičiau.
„Darosi akivaizdu, kad kuo ilgiau vyksta šitas karas, tuo sudėtingesnė darosi, visų pirma, politinė aplinka, nes tą paramą išlaikyti ir sumobilizuoti yra sudėtinga. Reikia pripažinti, kad ginkluotės atsargos nėra beribės, nes Vakarų valstybės pastaraisiais dešimtmečiais, nuo pat Šaltojo karo pabaigos, buvo įpratusios gyventi santykinai saugios aplinkos sąlygomis ir neinvestavo pakankamai į ginkluotės gamybos pajėgumus.
Tai, ko gero, yra natūralu, kad vyksta diskusijos, o ką daryti, jei nepavyks šito karo užbaigti pakankamai greitai“, – tvirtina VDU docentas.
Politologas sako S. Jensseno pasisakymus vertinantis kaip „bandymą testuoti vandenį“. Paklaustas, o kam jo reikia, ekspertas kaip vieną iš priežasčių išskiria bandymą pratinti žmones prie idėjos, kad Ukraina karo visiška pergale gali ir neužbaigti.
„Viena vertus, tai gali būti ir tam tikros viešosios nuomonės parengimas, taip pat žiūrėjimas, kokios yra reakcijos oficialiais kanalais. Kitas dalykas – aš manyčiau, kad tai yra ir tam tikras pratinimas prie idėjos, kad galbūt Ukrainai teks šio bei to atsisakyti, kad galbūt tas karas nebus toks iki galo pergalingas.
[To reikia] tam, kad kuomet šitie žodžiai jau pradės skambėti iš realių sprendimų priėmėjų lūpų, oficialiuose pareiškimuose, kad tai nebūtų visiškas šokas, o beveik politikos tęstinumo iliustracija“, – įsitikinęs I. Kalpokas.
Pašnekovo nuomone, bet koks Ukrainos teritorijų atidavimas Rusijai pastarajai parodytų, jog savo politinius tikslus įmanoma pasiekti agresija, ir, ko gero, paskatintų tą daryti ir toliau.
„Neabejotinai tai yra nusileidimas (Maskvai – LRT.lt) ir tai yra labai pavojingas nusileidimas, turint omenyje, kad mes turime reikalą su ne tik režimu, bet apskritai valstybe, politine saugumo kultūra, kuri pripažįsta tiktai jėgos argumentą ir jėgos kalbą.
(...) Tai gali ne tik nesustabdyti, bet ir paskatinti tolesnę agresiją, nes bus tiesiog parodyta Rusijai, kad įmanoma savo tikslų siekti agresyviais būdais ir niekas, galų gale, ilguoju laikotarpiu to nestabdys. Ko gero, tai yra labai pavojingas būdas nusipirkti šiek tiek įsivaizduojamai ramaus laiko“, – teigia VDU docentas.
Anot politologo, idėja, jog „mes jiems gal šį bei tą duodam ir gal jie netyčia bus labai geri, nusileis ir daugiau nebekels saugumo problemų“, yra „arba gana naivaus mąstymo išraiška, arba iš tikrųjų galimai išraiška to, kad jau nelabai yra ką Ukrainai duoti“.
LRT.lt primena, kad į NATO kanceliarijos vadovo S. Jensseno pareiškimą pats Kyjivas sureagavo itin griežtai. Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas sako, kad tai aiškiai atitinka „įšaldymo“ scenarijų, kurio taip nori Rusija.
Pasak Užsienio reikalų ministerijos pirmininko Oleho Nikolenko, tokie pokalbiai yra nepriimtini ir Ukraina neprekiaus savo teritorijomis.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
